Elite Veteran
Posts: 1041
     
|
2 mala (la. mala) sf. G96, LsB214, LVII555 pakraštys, krantas: Žuvėdų arba danų karalius įstatė draugiją, arba kekundę, sargų, kurie sergėtų nuo antpuolių pašalius, arba malas, jo pasviečio ir jo salų
Apie MALA, kaip krantą, Jūs teisingai pastebėjote - latvių JŪRMALA yra geriausias to pavyzdys.
Bet ostrogotų karalaitės varde AMALASVINTA "pakrantė"- tai visiškai nelogiška.
Kas gi dūkrą pavadins ŠVENTĄJA PAKRANTE?
Ostrogotai gi prie jūros IV-V amžiuje negyveno?
Būtent nuo jūros jie atėjo, 3 laivų legenda, Scandza..
Omala Šventa, Motė šventa su krantais nieko bendro neturi. Omala lietuvninkų tarme mamala, močiutė. Galbūt ir šventoji globėja, užtarėja.
õmama (vok. dial. omama) sf. (1) Gr žr. 3 oma: Õmama sena, reik mylėti Šlu. Mano omama sakydavo: kas su gandrais iškyla, tas su varnomis nutupia I.Simon.
3 ×oma (vok. Öma) sf. tėvo ar motinos motina, senelė: Oma, jie jau ateina – visi! I.Simon.
×amavóti, -ója, -ójo (hibr.) tr. žadinti, raminti, maldyti: Jį amavók kap mažą vaiką Smn. Tu šį vaiką tai baisiai ir myli – amavóji ir amavóji Užp. ║ refl. gerintis: Prie šito šunio labai reikia amavótis Km.
×nuamavóti tr. nuraminti, numaldyti: Nuamavok vaiką, kad nerėktų An.
×paamavóti tr. pamaldyti, prižiūrėti: Tu paamavók vaikus, o aš išbėgsiu vandenio Skp.
Edited by Arūnas Armonas 2013-09-27 01:12
|