Leliwa - 2014-01-07 15:33
Kriwis - 2014-01-04 23:05
1. Dėl Adolfo.
O jūs radote bent vieną originalų istorinį asmenį su paliūdytu Adalwulf ar Adalwolf vardu ar pavarde? Man kažko nesiseka

turiu negera nuojautą , kad ta "etimologija" švariai pritempta. Juolab, kad pagal logiką tūrėtų verstis "Erelis-Vilkas", o tai aiškiai sviestas svietuotas išeina. Neradus tokių vardų "Mendolpfus"daryba su vilkais ir tampa niekine.... :sm14:
Wulf/Wolf būtų iš "vilko" - taip germanų kalbinykai sako.
Bet jie, nežinodami lietuvių kalbos, nepastebėjo, kad yra lietuviškas žodis
ULPAS:
1. aidas, garsas; gausmas: Eina ul̃pas nuo turgaus. Gieda – net ul̃pas eina. Kai šavo, tik ul̃pas nue [jo] per mišką. Girioj ul̃pas atsimušęs prapuolo. Vydau užvydau mergų pulkelį ir tam pulkely dūdos ulpẽlį.
2. balsas: Aš negiedu – mano blogas ul̃pas.
Tą ULPĄ irgi semantikšai galima sieti su WULF - vilkas skleidžia garsą, kaukia, gaudžia
(legenda apie geležinį vilką
).
Taigi pasiknisau germanų vardynuose ir radau tokį štai faktą iš GOTŲ laikų:
Galima suprasti, kad visi tie jų wulf, ulphus yra iš ulpas.
Net šiuolaikinį vokiečių Adolfą reiktų atlietuvinti į ADULPIS.
O ALPIŲ kalnai turėjo vadintis ULPĖS, kur teka šniokščiančios UPĖS
(l raidė iškritusi
).
Tai mūsų MINDAUGAS - MEDOLPHUS, galėjo būti nuo MIND+ULPAS "garsus mintimis, išmintingas, garsiai skleidžiantis savo mintis".