   
| Tautų kraustymasis. Kaip jūs jį matote kontekste Semba-Lietuva (...) Suprantu, kad vakarų baltai plūstelėjo kada ir kodėl?
Jei konkrečiai nurodytame kontekste, tai emigrantai iš Sembos įtakojo Šiaurės Lietuvos ir Centrinės Latvijos kultūrų susidarymą pirmaisiais mūsų eros metais. Jų savivardis sem- jau seniai susietas su žemės prasme, todėl nenuostabu, kad jų migracijos kelyje randame žemaičius ir žemgalius. Kiti sembams giminingi migrantai (galimai aisčiai) davė pradžią Nemuno žemupio ir Centrinės Lietuvos plokštinių kapų kultūroms, taip pat ir kuršiams. Jie taip pat nusėdo ir pačioje Semboje, kas buvo priežastimi pirmiau paminėtai bangai. Aistiškų kultūrų atsiradimas palei Nemuną buvo dalinai tikslingas, siekiant įsitvirtinti šalia prekybos kelių, jas be išimties galime sieti su žirgų laidojimo išplitimu.
Juk tai pusė tūkstantmečio iki Mindaugo
Na taip, o tai kada jūs norite pasirinkti atskaitos tašką
Atskaita yra nuo Mindaugo iki prūsų katekizmų. Šioje temoje mes nediskutuojam, kokia kalba kalbėjo Semboje prieš du tūkstančius metu, visvien jokių duomenų nėra, Arūnas iškėlė mintį, kad prūsų kalba neegzistavo niekada, nei I amžiuje, nei XVI amžiuje.
Bertašius būtent ir randa panašumus Vidurio Lietuvos su Semba (...) tuomet ir Mindaugą čia reikia perkraustyti
Niekas tų panašumų ar kilmės ir nebando neigti, tik tas reikalas buvo gerokai prieš Mindaugą. Nepaisant daugybės lokalinių savitumų, mažiausiai nuo VII amžiaus Centrinėje Lietuvoje ir Semboje ima skirtis net esminis dalykas - laidojimo būdas (apvalias duobes ėmė keisti stačiakampės). Atskiros gentys pasuko savais keliais.
kokie skirtumai XIIIa. tarp lietuvių ir aukštaičių
XIII amžiuje skirtumai dar buvo, nors aukštaičiai kalbiškai jau buvo sulietuvėję, tačiau savitą kultūrą dar laikė. Didelis skirtumas - aukštaičiai taip ir nepamėgo pilti piliakalnių  . Palei Nemuną supilti buvo "valstybiniu užsakymu". |
Stas Likuts Catechiſmus. Ar buvo prūsų kalba
