gaidma - 2014-01-27 13:23
Niekas tų panašumų ar kilmės ir nebando neigti, tik tas reikalas buvo gerokai prieš Mindaugą. Nepaisant daugybės lokalinių savitumų, mažiausiai nuo VII amžiaus Centrinėje Lietuvoje ir Semboje ima skirtis net esminis dalykas - laidojimo būdas (apvalias duobes ėmė keisti stačiakampės). Atskiros gentys pasuko savais keliais.
Gal, kad VIIa. laidojimo būdą
(stačiakampes duobes
) atnešė "leičiai ir aukštaičiai"?
http://books.google.lt/books?id=5aoId7nA4bsC&pg=PA146&lpg=PA146&dq=... 146psl.
Pavaizduotam žemėlapyje jų išeities vietovę galima susieti su Ptolomėjo minimais stavanais
( į rytus nuo suduvių
) ir kaimynais budinais. Įdomu, kad Seibutis
(ir ne tik
) stavanų pavadinimą susieja su žodžiu "staja" gauja, kas siejasi su Karaliūno Lietuva - kovos būrio reikšme. Gal tie stavanai senasis lietuvių vardas? šią mintį jau buvo iškėles Narbutas ir kiti.
Stas Likuts Catechiſmus. Ar buvo prūsų kalba
Aukštaičiai ir yra vidurio Lietuvoje, ar čia dar kažkas jūsų manymu? Leičiai atnešti tų papročių negalėjo ( žvelgiant į žemėlapį), nes pas juos deginimo papročiai tik v-vI a. susiformuoja, ir dar neaišku kieno paskatinti . O ir tokios migracijos visiškai neaiškios. Kuo rementis toks žemėlapis sukurtas ? 
