   
| akivaizdu, kad ta prūsų katekizmų kalba yra labai jau nekokybiška
Kad nekokybiška, tai ir taip aišku, kalbotyrininkų darbas padarytas klaidas surasti. Bet Arūnas teigia, kad tai tik vokiečio iškraipyta lietuvių kalba, o šitai jau nerimta. Yra dalykų, kurių nespecialiai neįmanoma iškraipyti, pvz. užfiksuoti tokie kalbos archaiškumai (niekatroji giminė ir kt.), kurių vienalaikiuose lietuviškuose kūriniuose nėra nė kvapo. Tik gyva kalba galėjo tokius dalykus išsaugoti.
O "nadruvių kalba" ar galėjo būti labai jau nutolusi nuo "prūsų kalbos", kaip kaimyninės?
Taip. Nadrūvoje gyveno lietuvninkai, o Semboje - prūsai. Jų gyventą ribą galima nustatyti pagal toponimus. Dar šalia buvo "kaimynai" mozūrai, kašubai, vokiečiai ir kt., jų kalbos irgi skyrėsi nuo nadrūvių.
Aukštaičiai čia "vidurio Lietuvos lygumos"? Tuomet kuo remiantis tas "lietuvėjimas" pasireiškia ?
Lietuviškumas, be abejo, pirmiausia pasireiškia lietuvių kalbos naudojimu. Rytų baltų kalbos Lietuvoje įsitvirtino kartu su brūkšnine keramika, tačiau Centrinę Lietuvą jos atstovai "aplenkė". Pirmieji migrantai iš vakarų, vaizdžiai tariant, atsirėmė į tą lietuvišką sieną ties Šventosios žemupiu. Netrukus Centrinės Lietuvos plotus tankiai apgyvendino ateiviai iš pietų ir pietvakarių (sūduviai?), palaipsniui maišydamiesi ir užgoždami senuosius aukštaičius. Vėliau ta migracijos banga nusirito iki pat sėlių žemių, taip visus "sulietuvindami". Žemaičių lietuviškumas tiesiogiai siekia brūkšninės keramikos laikus, nors yra ir kitokių jų sulietuvėjimo teorijų.
Dabar aukštaičių pėdsakus galime aptikti taip vadinamoje Vakarų aukštaičių tarmėje, nors su labai didelėmis išlygomis.
P.S. Lietuviškumas nebūtinai susijęs su verslais, politika ar valstybingumu. Tai tik lingvistinis terminas.
Edited by Bolia 2014-01-27 00:16
|
Stas Likuts Catechiſmus. Ar buvo prūsų kalba
