   
| Štai čia ir prasideda ta painiava
Painiava yra Wikipedijoj, ten neožemaičiai pila propagandinius straipsnelius be jokių nuorodų ir šaltinių, jei dar nepastebėjote.
Bet iš principo yra tylių nesutarimų ir tarp archeologų. Veik prieš 30 metų Kulikauskienės "pražemaičių" teorija pasirodė inovatyvi ir labai logiška, ją pasigavo visa eilė istorikų, kurdami savas valstybingumo ir lietuvėjimo teorijas (tame tarpe ir šio forumo šeiminykas). Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tiek pati Kulikauskienė, tiek Vaitkunskienė ir kiti pasekėjai truputį paskubėjo, tuo metu hipotetiniai archeologiniai argumentai ne tik nebuvo patvirtinti vėlesnių tyrimų, bet ir atvirkščiai - dauguma paneigti. Kaip ir minėtas pavyzdys su degintiniais kapais, papuošalų perimamumas, žirgų palaidojimų plitimas ir kt.. Tačiau istorikų darbai liko, ir netgi daugiau, jų pagrindu rašomi nauji, o tie istorikai visiškai neskuba vadovautis naujausiais archeologiniais duomenimis.
daug sąsajų su jau istoriniais žemaičiais
Labai įdomu. Pavyzdžių galima?
Prašom.
Na nekokie tie Jūsų pavyzdžiai. Tos sąsajos ne su žemaičiais, o su Žemaitija, t.y. politiniu teritoriniu vienetu, kuris iki XV a. Lietuvai priklausė tik labai silpnu savanorišku principu, o vėliau turėjo plačią autonomiją. Tos teritorijos gyventojai buvo vadinami žemaičiais ne dėl kalbos ar etninės kilmės, o dėl geografinės vietos.
Carta Marina ir kiti žemėlapiai irgi atspindi politinį Lietuvos padalinimą, o ne etnografinį.
Kad Žemaitija iki Nevėžio - Vytauto politinių intrigų pasekmė. Jokiais archeologiniais, kalbotyros ar istoriniais duomenimis nepavyks paremti sienos Nevėžio upe, visi jie bus priešingi.
Žemaitija todėl kad žemuma - to paties Vytauto politiniai viražai. Centrinės Lietuvos plokštinių kapų kultūra atsirado anksčiau nei viena lietuvių tauta. Be to niekas neįvertina, kad Vytautas taip apibudino žemaičius gyvenančius jau dabartinėse vietose. Bandymai pritempti iki tokių argumentų, kaip "galbūt Vytauto laikais dar buvo gyvas atminimas apie tikrąją žemaičių tėvynę", man atrodo daugiau nei nerimti.
Taip vadinama "žemaičių kalba" neturi nieko bendro su kalbotyra. Jos pagrindu sudaryta ir bendrinė kalba, kuria dabar visi šneka, tačiau egzistuoja skirtumai nuo tikrųjų žemaičių tarmių.
O želigovskiniai argumentai tai apskritai iš litvinistų archyvo.
Tiesa, yra viena pražemaičių teorijos atmaina. Nebežinau kas pirmas autorius, bet toje teorijoje teigiama, kad žemaičiais vadinosi visi nuo Jūros iki Šventosios. Panašų variantą ir Baranauskas pasigavęs. Tik jei Kulikauskienė savo atveju apie lietuvius pareiškė: "nesvarbu kad kultūros skirtingos, vis vien galėjo būti viena tauta", tai dabar tas pats teiginys buvo pritaikytas žemaičiams. Iš archeologijos pusės Centrinė Lietuva kultūriškai vis tiek buvo artimesnė Vakarų Lietuvai, nei Rytų, tai ši teorijos atmaina yra, mano subjektyvia nuomone, "mažesnis blogis". |
Stas Likuts Catechiſmus. Ar buvo prūsų kalba
