
        
| Pagal šią logiką ir "Marsiečiais su kirvukais" galim
Tikrai ne. Marsiečiai pradedami minėti tik XIX amžiuje (Velsas, Barouzas ir kt.), netgi labai siaurame literatūros žanre. Kauno apylinkėse be XX amžiaus antros pusės tikrai niekas neturėjo pastebėti. O marsiečiai su kirvukais, drįstu spėti, apskritai čia nežinomas dalykas.
O štai aukštaičiai minimi šaltiniuose, netgi vardinamos lygiavertės žemės: "Lethowie, Eustoythen, Sameyten, Pleskowe, Rutheni...". Kur tuo metu buvo Polockas ir Rusia? Toli rytuose. Lietuva? Ne taip toli, bet rytuose. Žemaičiai? Vakaruose (prisiminimui žemėlapis). Tai kur ta Aukštaitija?
Kodėl ne Vilniuje ? Ir kuo ypatinga Kernavė?
Aš nežinau, kodėl būtent Trakuose, bet spėju dėl ežerų - labai palankios gamtos sąlygos gynybai. Vilnius turėjo gerų kalvų, bet kalvų buvo ir Kernavėje, jos matyt prieš vokiečius pasirodė nepatikimos. Vėliau, kai Lietuva atsigavo po krizės, tiko ir Vilnius.
Kernavė XIII amžiaus pabaigoje buvo didžiausias Lietuvos miestas (gal net vienintelis, neskaitant prijungtų slaviškų), tiek ir to ypatingumo.
Kokie istoriniai šaltiniai leidžia sureikšminti Vilnių ir jo apylinkes iki Gedimio?
Suktas klausimas. Gediminas pirmas ir paminėjo Vilnių, tai jokie ankstesni šaltiniai ir negali būti.
Legendinėje dalyje turime Šventaragio slėnį - garbingiausias kapines Lietuvoje.
Archeologinėje dalyje turime seniausius Lietuvoje mūrus (XIII a pab.). |