Forum of Lithuanian History

Forum of Lithuanian history is a place for discussion on the urgent problems of the Lithuanian history. Share your opinions!

Moderator of the forum - Tomas Baranauskas

Our website - Medieval Lithuania
viduramziu.istorija.net/en/


[ Taisyklės ] [ Правила ] [ Rules ]
 

Medieval Lithuania
Search | User Listing Forums | Calendars | Albums | Quotes | Skins | Language
You are logged in as a guest. ( logon | register )

Random quote: "Kaip ir Gyvenimo logikos partiją, Reformų partiją galima laikyti "vilnietiškomis" marginalijomis, kurie nuo "kaunietiškų", dažniausiai propaguojančių nacionalizmą, skiriasi potraukiu tiesiog nusišnekėti." Vitalijus Kanapeckas, "OMNI laikas" (2002)
- (Added by: Tomas Baranauskas)


Stas Likuts Catechiſmus. Ar buvo prūsų kalba
Moderators: Inga, Linas, Remigijus, Ibicus

View previous thread :: View next thread
       FORUMAI -> Šalia istorijos Message format 
 
Tuskawas
Posted 2014-02-11 15:01 (#95413 - in reply to #95412)
Subject: RE: Aukštaičiai-Žemaičiai



Expert

Posts: 2248
500500500500200101010105
Kriwis - 2014-02-11 10:16

tokių metrinių požymių pas prof. Čėsnį neradau, yra nustatytas II-Va. pilkapių kultūros antrotipo panašumas su II-Va. jotvingiais, o Vidurio Lietuvos panašumas su jotvingiais tik po V-VIa., kada į Vidurio Lietuvą atsikraustė pilkapių kultūros antrotipas, o apie kauniškius atskirai aplamai nekalbama.  


Šiame kontekste koks santykis jotvingių su suduviais ( tai regis ne visiškai tas pats) ir su pilkapių kultūros žmonėm antropologijos požiūriu
 


http://archive.minfolit.lt/arch/11501/11633.pdf

Kadangi nemoku schemų iškarpų padaryti, tai truputį pacituosiu prof. Čėsnį:

Atlikus I tūkstantmečio (geležies amžiaus) kaukolių metrinių požymių faktorinę analizę (1 pav.), baltiškos serijos išsibarsto labai charakteringai: trijų svarbiausių faktorių (masyvumo bei dolichokranijos, veido horizontalumo ir vertikalumo) trimatėje erdvėje išryškėja keturi savybių deriniai, kuriuos sąlygiškai vadiname tipais. Pirmasis jų (A) - hipermorfiškas, dolichokraniškas, siauraveidis, antrasis (B) - toks pat, bet plačiaveidis, trečiasis (C) - mezomorfiškas, dolichomezokraniškas (ne toks pailgagalvis), siauraveidis ir ketvirtasis (D) - toks pat, bet plačiaveidis. Pirmasis tipas paplitęs II-V a. Vidurio Lietuvos plokštiniuose kapinynuose, tarp Žemaitijos ir Šiaurės Lietuvos pilkapių kultūros žmonių, V-VII ir VIII-XI a. žemaičių, V-VII a. Lietuvos žiemgalių, o už Lietuvos ribų - tarp V-VII a. Latvijos žiemgalių. Antrasis tipas aptinkamas tarp II-V a. jotvingių ir vėlyvosios brūkšniuotosios keramikos kultūros žmonių, jis vyrauja tarp V-VIII a. Aukštaitijos ir jos paribių gyventojų, VII-XI a. Lietuvos žiemgalių ir sėlių. Už Lietuvos ribų jo aptinkama tarp vėlyvojo Juchnovo kultūros etapo žmonių ir VII-XII a. latgalių. Trečiajam tipui priklauso II-V a. Nemuno deltos gyventojai ir to paties laiko ankstyvųjų Žemaitijos plokštinių kapinynų žmonės, IV-VI a. Lietuvos kuršiai ir I tūkstantmečio prūsai. Ketvirtojo tipo priemaišos aptikta tarp jotvingių ir vėlyvosios brūkšniuotos keramikos gamintojų.


Visa Rytų ir Pietų Lietuva bei kaimyninės Baltarusijos ir Lenkijos sritys sudarė dviejų tipų - antrojo ir ket¬virtojo - arealą. Tūkstantmečio viduryje (V-VI a.), t. y. vidurinio geležies amžiaus pra¬džioje, arealų santykiai pasikeičia: ketvirtojo tipo (apystambių, pusapvalių, plačiaveidžių) pietrytinėje Lietuvos dalyje mažėja, tik jų priemaišų lieka Užnemunės pietuose, o visame plote iki Dubysos vakaruose ima vyrauti antrasis tipas - labai stambūs, pailgagalviai, pla-čiaveidžiai; pirmojo (siauraveidžių) tipo arealas, siaurėdamas rytuose, plinta į vakarus, tarytum nustelbdamas trečią'į tipą ir prispausdamas jo arealą prie jūros. Tūkstantmečio antrojoje pusėje (VI-XI a.) antrojo tipo arealas dar prasiplečia į Virvytės baseiną, o tre¬čiojo ir ketvirtojo Lietuvos teritorijoje jau visai nelieka. Taigi akivaizdu, kad žmonės ju¬dėjo iš rytų į vakarus, ir ypač sparčiai I tūkstantmečio viduryje.


Apskaičiavus genetinį atstumą (vidutinius divergencijos matus) tarp geležies amžiaus populiacijų pagal regione patikimai varijuojančius diskrečius požymius ir atlikus jų klas-terinę analizę (3 pav.) dendrogramoje išryškėja kelios artimų populiacijų kekės (klaste¬riai). Viena jų sieja II-V a. jotvingius ir to paties laiko pilkapių kultūros žmones. Kitas klasteris jungia II-IV a. Vidurio Lietuvos plokštinių kapinynų kultūros žmones, anksty¬vuosius (V-VII a.) žemaičius ir to paties laiko žemaičių ir aukštaičių paribio gyventojus. Taigi sąlygiškai šį klasterį galima pavadinti „žemaitišku". Pačiame didžiausiame klastery¬je daugiausia susispietusios populiacijos iš Aukštaitijos: Rytų Lietuvos III-VI a. pilkapių kultūros žmonės, V-VI a. vakarų aukštaičiai ir to paties laiko vakarų bei rytų aukštaičių paribys (taip vadiname pagal dabartinių tarmių plotus). Į šią kekę pakliūva ir vėlyvieji (VIII-XI a.) žemaičiai, daugiausia iš šiaurinio Žemaitijos pakraščio.


I tūkstantmečio pradžioje, prieš formuojantis pagrindiniams genčių junginiams, kurie, be abejo, turėjo svarbią reikšmę lietuvių kalbos ir jos tarmių susidarymui, dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo trys sritys, kurių gyventojai, nors ir labai artimi, pasižymėjo truputį skirtingais genų fondais. Vienokio genų fondo plotas driekėsi pajūriu ir apėmė kuršių bei prūsų genčių sąjungas, kitokio - vakarine Lietuvos puse ir užėmė Žemaitijos teritoriją, o dar kitokio plytėjo rytinėje ir pietinėje Lietuvos pusėje ir sietinas su jotvin¬giais bei būsimaisiais aukštaičiais.


Dviejų svarbiausių lietuvių tautos dėmenų - aukštaičių ir žemaičių - antropologinio substrato skirtumai išryškėja ir diskrečiuose kaukolės požymiuose (3 pav.) - atsiskiria „aukštaitiškas" ir „žemaitiškas" klasteriai. Pastarasis yra ypač įdomus, nes sieja II-IV a. Centrinės Lietuvos plokštinių kapinynų kultūros žmones su vėlesniais (V-VII a.) žemai¬čiais, tarytum bylodamas apie galimą prožemaičių migraciją iš Lietuvos centro žemumų į Žemaitijos aukštumas. Tokia migracija padėtų paaiškinti ir paties žemaičių vardo kilmę . Lietuvos žiemgalių ir sėlių genetinis nutolimas nuo kitų genčių sąjungų aiškintinas jų są¬sajomis su Latvijos baltais, kurių dalis patyrė finų genų fondo įtaką . Tuo tarpu jotvingių ir sinchroninės pilkapių kultūros žmonių artimumą sunku paaiškinti. Jotvingiai antropo-logiškai greičiausiai buvo artimesni Rytų Lietuvos pilkapių kultūros žmonėms, nes abiem buvo būdinga mezomorfiškų, dolichomezokraniškų, plačiaveidžių (4 pav., 2) priemaiša, kuri I tūkstantmečio antrojoje pusėje buvo visai nustelbta „aukštaitiškų" hipermorfiškų, dolichokraniškų, plačiaveidžių (2 pav., 2).


Taigi panašu, kad I tūkstantmetyje (ypač jo pabaigoje) visame dabartinių taip vadinamų aukštaičių užimamoje teritorijoje vyravo vienas antropologinis tipas. Taip išeitų, kad viskas (t.t. ir jotvingiai ar/ir suduviai) palįstų (antropologiškai)po "kuopiniais aukštaičiais".


o čia dar biškiukas apie žemaičius:
I tūkstantmečio pradžios Vidurio Lietuvos plokštinių kapinynų kultūros žmonių ir vėlyvesnių (V-VII a.) žemaičių giminystė atspindi žemaičių genčių sąjungos biologinę istoriją - migraciją iš Vidurio Lietuvos žemumų į Žemaitijos aukštumas - ir gali padėti išaiškinti etnonimą.


Taigi tai turbūt atitiktų Jūsų matymui, kad į Vidurio Lietuvą su žirgo galvų palaidojimais atsikraustė "aukštaičiai" (dabartine prasme), o "žemaičiai" (dabartine prasme" iš Vidurio Letuvos pasitraukė į pajūrį.

Edited by Tuskawas 2014-02-11 15:16
Top of the page Bottom of the page



Jump to forum :
Search this forum
E-mail a link to this thread

 

(Delete all cookies set by this site)
Running MegaBBS ASP Forum Software
© 2002-2017 PD9 Software