    
| Vidurio Lietuvos panašumas su jotvingiais tik po V-VIa., kada į Vidurio Lietuvą atsikraustė pilkapių kultūros antrotipas, o apie kauniškius atskirai aplamai nekalbama
Kauniškiai ir yra vidurio Lietuva. Ir žinoma kad tas panašumas atsiranda tik po V-VI a., nes tik tada vyko migracija. O kad atsikraustė pilkapių kultūros antrotipas, tai neteisingas spėjimas, kadangi artumas didžiausias sūduviams, tai iš sūduvos ir keliavo.
pagal diskrečius požymius II-IV a. Vidurio Lietuvos plokštinių kapų kultūros žmonės siejasi su V-VII a. žemaičiais, kas parodo šio antrotipo pasitraukimą iš Vidurio Lietuvos į Žemaitiją (dabartinę teritoriją). Apie I tūkstm. kauniškius vėl Tamstos laisva kuryba.
Kadangi siejami diskretūs požymiai, o metriniai nesiejami, tai nėra joks pasitraukimas, o tik metizacija. Be to nepamirškite, kad Čėsnys kompiliavo migracijas pagal dabartinių tarmių plotus, o jos neatitinka anuomečių archeologinių kultūrų teritorijų. Kauniškiai - tai ta pati Vidurio Lietuva. Tamstai, matau, sunkoka su terminais ir chronologija.
apie kauniškių plėtimąsį į Nevėžio baseiną vėl Tamstos kuryba ale čia jau II tūkstm. tai nesiginčysiu.
Jokia čia kūryba. Nuo VI amžiaus Vidurio Lietuvos plokštinių kapų kultūra išsiplėtė į Nevėžio baseiną, ir tas įrodyta archeologiškai. Antropologijoje tą matome pagal metizacijos požymius po XIV amžiaus. Laikotarpis didelis, bet kad ankstesnių duomenų nėra jokių, tai tenka remtis vien šiais. Arba atmesti antropologiją apskritai ir remtis vien "puodais". |
Stas Likuts Catechiſmus. Ar buvo prūsų kalba
