   
| matyt patys analizuoti duomenų nepajėgia
Negali gi žmogus vienu metu būti ir archeologas, ir antropologas.
Praaukštaičių antropologinis tipas tarytum pakartoja tas savybes, kurios būdingos ankstyvosios virvelinės keramikos gamintojams [4], Estijos, senosios Prūsijos laivinių kovos kirvių kultūros žmonėms [23; 26], Volgos ir Okos tarpupio Fatjanovo kultūros gentims [21].
Nesigilinant kas slepiasi po žodžiu "tarytum", aš vis dar nesuprantu, kuo tai susiję su primityvumu. Virvelininkai buvo primityvūs? Kažkokia tarpinė grandis tarp žmogbeždžionių ir žmonių?
prof. G. Česnys "Antropologinis lietuvių kalbos tarmių substratas" 2007, 49 pusl., 3 pav. 4 ir 5 eilutė nuo viršaus
Deja ten reikiamų palyginimų nėra. Tos eilutės - sulyginami VLPKK II-IV a. ir žemaičiai V-VII a.. Bet nei tose, nei kitose eilutėse nėra sulyginimo tarp VLPKK ir žemaičių kituose laikotarpiuose.
Tęsiu toliau. Kaip keitėsi žemaičių antropologija, paaiškėja iš kitų Čėsnio straipsnių. Pvz. "G.Čėsnys. III-XI a. žemaičiai kraniologijos aspektu". Cituojant:
Į serijas pažvelgus chronologiškai, aiškėja, kad ankstyvosios kaukolės yra pačios graciliausios, vidurinio laikotarpio - jau masyvesnės, o vėlyvosios - pačios masyviausios. (...) Pagrybio ir Šaukėnų moterys apskritai sąlygiškai daug masyvesnės negu vyrai. Susidaro įspūdis, lyg ankstyvuosius žemaičius I m. e. tūkstantmečio vyduryje laipsniškai būtų ėmę keisti kitokio, masyvesnio tipo žmonės.
Man tai panašu ne į fizinį visos populiacijos pasikeitimą, o į laipsnišką fenotipo kitimą, paveldint naujas sąvybes iš atitekėjusių moterų.
Už nuorodą dėkui, labai padėjo literatūros sąrašas, vis dar studijuoju medžiagą. |
Stas Likuts Catechiſmus. Ar buvo prūsų kalba
