
        
| nesuprantu jūsų noro valstybę dalinti į dvi, kai kronikos mini vieną karalystę su vienu karalium
Yra didelis skirtumas, kas iš tiesų kronikose rašoma, ir ką norite jose matyti. Pvz. Vulfstanas rašė: "Aisčių žemė esanti labai didelė ir ten esą labai daug miestų, ir kiekvienas miestas turįs savo karalių". Tuo liūdijama, kad vieno valdovo dar nesama. Archeologija patvirtina - nėra rasta akivaizdžios sostinės. 1219 m. sutartyje irgi dalyvauja visa gauja, taigi valstybė dar ne vieno valdovo valdoma, o tik smulkių kunigaikštukų konfederacija.
Dėl pavadinimų. Šaltiniuose iki XIV amžiaus Lietuva ir Prūsija praktiškai neminimos kartu, dažnai prūsų terminas taikytinas ir lietuviams, arba lietuvių ir prūsams. Galima pagalvoti, kad tai buvo tapačios gentys. Tačiau šaltinius susikirstę geografiškai matome, kad viskas priklausė nuo kaiminystės. Lenkai žino prūsus, getus ir poleksėnus ("sunt autem Polexiani, Getharum seu Prussorum genus"), rusai žino jotvingius, lietuvius, latvius ir kt., bet nežino aukštaičių ir prūsų, danai ir kiti normanai žino prūsus, kuršius, žemgalius, sūduvius, nors kartais mini ir lietuvius ("Galindo, Syllonis in Zudua, Littonia"), vokiečiai žino jau praktiškai visus, nes per ordinų žygius susidūrė tiesiogiai. Pas Dusburgietį: "Memela eciam est fluens aqua, descendens de regno Russie circa castrum et civitatem Memelburgk intrans mare, ipsam Rusiam, Lethoviam et Curoniam dividens eciam a Prussia". Panašiai skamba ir vėlesnis sūduvių paaiškinimas Vytauto laiške: "Terra Sudorum seu Gettarum, que mediat inter terram Lythwaniam et Prussiam".
Pridėkim dar Lietuvos elito vardų geografinę sritį
Kaip jau ne kartą buvo kalbėta, neturim nei lietuviškų, nei žemaitiškų vienalaikių vardynų, nėra su kuo lyginti, todėl tas teiginys yra a priori.
Be to žinome, kad nuo XV amžiaus Prūsijos teritorija sumažėja, joje tarp "čiabūvių" ima dominuoti lietuvninkai.
Be to žinome, kad pirmaisiais m.e. amžiais vakarų baltai suvaidino ryškų vaidmenį baltiškų genčių raidoje, taip pat buvo stiprūs ryšiai tarp Sembos ir Vidurio Lietuvos. Tačiau šių giminysčių jokių būdų negalima projektuoti į tūkstantmečiu vėlesnę politinę istoriją. |