   
| Pagal mane taip vadinama prūsų kalba buvo žemaičių ir kuršių kalbų mišinys.
Nebūna kalbų - mišinių, toks gali būti nebent gatvės keiksmažodžių rinkinys. Kalba tik gali būti labai užteršta, kurios viena dalis kamieninė - kita skoliniai arba substratas. Paaiškinkite prūsų kalbos atveju, kas yra kas.
Mendocus ir Mendog rekonstruojami į Mindaugą pagal visas reikiamas taisykles.
Nerimta.
Čia ne argumentas. Tai ne mano teiginys, o istoriografinė aksioma. Visada galite nurodyti, kur Mindaugo vardo atkūrime buvo padaryta klaida, ir pasiūlyti savo variantą, o tada ir nuspręsime, kas geriau. O dabar - nerimta, gal reikia suprasti, kad Jums tokia forma neįtinka, todėl vien todėl visą Lietuvių Kalbos Institutą reikia išvyti į darbo biržą?
Turim visokių naujadarų. Prašau pateikti 13 ar bent 16 a. šaltinius.
Pirmiau buvo unikalus, dabar jau šaltinių iš senovės reikia. Kur man 13 a. surasti? Tarp penkiolikos vardų?
O iš 16 a. rodos Ibicus žino.
forma Mendokas, kurią vartojate, yra absoliuti svetimybė.
Priesagos -okas, -ukas, -ukė svetimos lietuvių kalbai?
Jei tame varde -ok- yra priesaga, tai jis yra nedurtas, o ta vienintelė šaknis lieka Mend-, kuri visiškai svetima lietuvių kalbai.
Kitas asmuo? Esate originalus, pagrįskite. Kolkas istorikai sutaria kad tai tas pats.
Nieko istorikai nesutaria, jie net nekomentuoja Mendolfo, tik užsimena, kad galimai Mindaugas papuolė į lenkų kronikas visiškai iškraipytu vardu ir laiku, kas rodo lenkų nesigaudymą apie įvykius Lietuvoje (automatiškai ir nedalyvavimą).
Mano argumentai - visiškai kitas vardas nei kituose šaltiniuose, visiškai su Mindaugu nesurišti įvykiai nei kituose šaltiniuose.
Bet aš nesu ir kategoriškas dėl kito asmens, tik tokiam variantui atiduodu pimenybę.
Prie Vaišilo mažybinę -k matyt bus prilipdę voluiniečiai
Gal ir mažybinė, bet kiek atsimenu iš senų skaitalų, taip paprastai nesilipdydavo. Reiks dar pavartyti. |
Stas Likuts Catechiſmus. Ar buvo prūsų kalba
