   
| Klystat. Ta pati sen. rusų yra mišinys -senosios slavų bažnytinės + vietiniai indigrientai.
Tik manipuliuojate terminologija. Lyg nežinotumėt, kas yra substratas, superstratas ir kiti panašūs reiškiniai. Net pavyzdžiu įvardinot - tam tikra kalba (kamieninė) + ingredientai.
Turime rašytinius šaltinius, tačiau nėra žinoma, kokia tai kalba
Jums gal nėra žinoma, man - tai prūsų kalba. Neigimas nėra argumentas.
Panašiu stiliumi galėtumėt teigti, kad lyvių kalba - tai vienos baltų kalbų ir estų kalbos mišinys, todėl jokių lyvių nebuvo. Bet lyviai gyvena iki šiol, ar ne?
"Prūsiškų" vietovardžių teorija yra mitas.
Netiesa. Dabartinėje Lietuvoje turime tarmių žemėlapius, o jų lokalinės savybės vietovardžiuose atskleidžia net labai senus klodus, pvz. vakarų baltų pėdsakus sėlių teritorijoje. Prūsiškų vietovardžių pagrindiniai ypatumai yra antrasis dėmuo -apė, -kaimis ir -garbis.
Gali būti, jog katekizmai yra užrašyti sūduvių kalba. Mes net neturime duomenų, ar ta kalba iš viso buvo sakomi pamokslai ir ar parapijonys ją suprato
Tikrai ne sūduvių. 1545 m. katekizmo įvade sakoma, kad sūduviai kalba kitokia kalba nei prūsai, bet ją supranta. Taip pat sakoma, kad Semba yra tikrasis prūsiškasis kampas.
Kitą vertus gali būti, kad sūduviai iš seno buvo smarkiai prūsus "atmiešę". Mažiulio paskaičiavimais, Semboje gyveno apie 2000 prūsų, o sūduvių trijomis bangomis buvo atkelta daugiau nei 3000, todėl katekizmuose gali atsispindėti didelis kiekis sūduvių leksinio substrato. |
Stas Likuts Catechiſmus. Ar buvo prūsų kalba
