Forum of Lithuanian History

Forum of Lithuanian history is a place for discussion on the urgent problems of the Lithuanian history. Share your opinions!

Moderator of the forum - Tomas Baranauskas

Our website - Medieval Lithuania
viduramziu.istorija.net/en/


[ Taisyklės ] [ Правила ] [ Rules ]
 

Medieval Lithuania
Search | User Listing Forums | Calendars | Albums | Quotes | Skins | Language
You are logged in as a guest. ( logon | register )

Random quote: "Hegel was right when he said that we learn from history that man can never learn anything from history." George Bernard Shaw (1856 - 1950)
- (Added by: Tomas Baranauskas)


Val Gardena
Moderators: Inga, Linas, Remigijus, Ibicus

View previous thread :: View next thread
       FORUMAI -> Šalia istorijos Message format 
 
Leliwa
Posted 2014-10-08 13:35 (#95831 - in reply to #95828)
Subject: RE: Išvados



Elite Veteran

Posts: 764
5002005010
Location: Kaunas - Lietuvos Širdis
Liaudas - 2014-10-07 19:40

Pirminės išvados:
1. Italų kalbos pakitimų lyginant ją su lotynų kalba negalima paaiškinti išimtinai tik germanų ar baltų kabų įtaka, nors, kaip rodo statistika, tokios įtakos buvo galimos, be to, matosi galimos įtakos iš trečiųjų šaltinių. Reikėtų paanalizuoti galimą slavų (senslavių) kalbų įtaką italų kalbos raidai.
2. Gudai-gotai galimai įtakoję italų kalbos gimimą negalėjo būti išimtinai germanai.
3. Italijos užkariautojų gotų-gudų tarpe galėjo būti baltiškų genčių (jeigu ne, stebimi fonetiniai pakitimai turi turėti kitą negermanišką šaltinį).
4. Baltiška įtaka italų kalbai galėjo būti gauta tik barbarų užkariavimo laikais (istorija, kitokio galimo meto tam nenumano).
5. Germanų kalbų poveikis italų kalbai galėjo būti gautas ir vėlesniais Šv. Romos imperijos laikais.

 


Pasigendu keltų įtakos lotynų kalbai.
Juk kelis šimtus metų iki mūsų eros pradžios didžiausią įtaką Romai darė būtent keltai.
O kaip žinia keltų ir baltų kalbos turi bendrumų.
Taip, kad lotynų kalboje randami beveik 250 gryn lietuviškų žodžių gali būti ir keltų įtakos palikimas.
Vokiečių kalbininkas Schmid (laikė baltų prokalbę centrine indoeuropiečių prokalbe, nuo kurios koncentriškai atitolę kitos IDE kalbos).
O rusų kalbininkas Šachmatov yra teigęs, kad keltų ir baltų kalbos buvo labai artimos.
Šachmatov, netgi teigė, kad keltų kultūros įtaka buvo stipri baltų kraštuose.
Tačiau Būga labai pyko dėl tokio teiginio ir įrodinėjo, kad ne.
Nors Būga nepagalvojo, kad kai keltų kultūra išgyveno pakilimą - baltai glūdėjo gūdžiose giriose ir buvo izoliuoti.
Tai ir sudarė galimybę baltų prokalbei mažiau pakisti ir pervirti tautų katile, ko neišvengė keltai ir italikai.
Todėl iki šių dienų turime lietuvių kalbą, kuri mažiausiai nutolo nuo Schmid teorijos:

"Atsižvelgiant į kalbų kontinuumą, suponuojamą Senovės Europos hidronimijos, ide. kalbų
tarpusavio santykius galima įsivaizduoti kaip koncentrinį modelį, kurio centrą, remiantis metodiniais, kalbiniais
ir geografiniais argumentais, užima baltų kalbos. Išoriniame koncentrinio modelio žiede yra vien centum kalbos, satem
kalbos užima tik pietryčių Europos sektorių. Idėją, kad baltų kalbos sudaro koncentrinio modelio centrą, Schmidas nagrinėjo iki
paskutinių metų ir išdėstė daugelyje darbų, tapusių onomastikos klasika..."


"W. Schmid pabrėžė, kad germanų ir baltų kalbose esama daugiau bendrų inovacijų nei slavų ir germanų
kalbose. Morfologiniai germanų ir baltų kalbų atitikmenys leidžia kalbėti apie labai ankstyvus (iki III tūkstantmečio pr.
Kr., t. y. ankstesnius nei išsiskyrė centum ir satem kalbos) kalbinius kontaktus, kuriuose slavai dar nedalyvavo.
Baltų-germanų kalbų santykiai sumažina keltų germanų kalbų atitikmenų reikšmę, nes pastarieji apsiriboja vien leksinėmis gretybėmis,
o baltų ir germanų kalbose, be leksinių, esama ir palyginti daug morfologinių atitikmenų. Kartais panašių atitikmenų
aptinkama ir slavų, ir kitose ide. kalbų grupėse. Vis dėlto galima daryti išvadą, kad, Schmido žodžiais tariant,
„germanų kalbos turėjusios formuotis baltų kalbų kaimynystėje“.
Iš to taip pat aiškėja, kad Skandinavija nėra germanų tautų protėvynė (Urheimat)."


Grįžtant prie barbarų įtakos italų kalbai, tai jokie gotai-gudai negalėjo turėti tokios stiprios įtakos:
Manu, kad didžiausi lotynų kalbos pokyčiai jau buvo įvykę iki gotų-gudų atvykimo į Romą.
Gotai-gudai ar longobardai Italijoje nepaliko ryškių rašytinių šaltinių (o buvo rašoma lotyniškai).
Lingua vulgata - prastuomenės kalba ir rašytinė lotynų kalba skyrėsi.
Gotų-gudų kalba daug artimesnė sen. germanų kalboms, nes turi dažną H, nei baltų kalboms nors ir turi pora šimtų bendrybių.
Kalbos nestovi vietoje - jos kinta ir ta raidė H iškrito iš italų kalbos natūraliai, o ne dėl svetimtaučių įtakos (lotynų kalboje su pradžioje H yra bent 300 žodžių).


Germanai turėjo didesnę įtaką gotams nei baltai, nes H raidė gotų kalboje yra dažna.
O gotų poros šimtų žodžių bendrumai su baltų kalbomis yra tokie pat kaip baltų ir lotynų - ateinantys iš bendros prokalbės laikų.

Edited by Leliwa 2014-10-08 14:00
Top of the page Bottom of the page



Jump to forum :
Search this forum
E-mail a link to this thread

 

(Delete all cookies set by this site)
Running MegaBBS ASP Forum Software
© 2002-2017 PD9 Software