 Expert
Posts: 1941
        
| Varaleiva - 2014-08-05 08:51
Manau šis „projektas“ daug senesnis už Pilsudskį. Tai iš senovės gerai žinoma karinė taktika: demoralizuoti ir susilpninti priešą, kelti vidinius vaidus, skleisti pinkliškus gandus, papirkinėti ir skatinti išdavikus bei visokius karštagalvius bepročius... toliau apsimesti draugu ir visą priešo kraštą jėga pasisavinti. Tikra LDK nuopolio istorijos santrauka.
Gal neverta visko sumesti krūvon?
Truputis tikslumo: "projekto" esmė spektaklis, kuris reiškia "įvykusio fakto metodo" panaudojimą. Regis toks terminas prigijęs. Taigi organizuojamas lyg ir vietinių maištas ( Vilniaus atveju tai pačių organizatorių pripažinti faktai), kuris sukuria problemą valdyti tam tikrą teritoriją. Vykdomi rinkimai ir krašto aneksija su prijungimu prie maišto organizatoriaus teritorijos.
Krymo atvejis- suraskite vieną skirtumą
Lugandono atvejis- suraskite vieną skirtumą
Na būtų įdomu palyginimui daugiau panašių atvejų. Man regis pagrindinė ypatybė, kad maištininkai nedeklaruoja tiesiogiai priklausimo kitai nacijai. Jie lyg ir abstraktūs teritorijos "tuteišiai". Kita būtina sčlyga: prisijungiančioji sau aneksuotą teritoriją šalis turi turėti pakankamą svorį. Šiuo atveju "padnestrė' šiek tiek kitaip traktuojama -uždelsto konflikto zona. Rusija buvo nusilpusi ir nepasiruošusi virškinti iki galo. Regis su 'lugandonu" taip pat. Pabandė, bet tai greičiau virsta "uždelstu konfliktu" iš Rusijos pusės, nei noru atvirai įsivelti į karo veiksmus.
O gal kas gali iki Pilsudskio panašių "akcijų" busvus prisiminti?
|