Forum of Lithuanian History

Forum of Lithuanian history is a place for discussion on the urgent problems of the Lithuanian history. Share your opinions!

Moderator of the forum - Tomas Baranauskas

Our website - Medieval Lithuania
viduramziu.istorija.net/en/


[ Taisyklės ] [ Правила ] [ Rules ]
 

Medieval Lithuania
Search | User Listing Forums | Calendars | Albums | Quotes | Skins | Language
You are logged in as a guest. ( logon | register )

Random quote: "Уничтожение прошлого, возможно, худшее из всех преступлений." Симона Вейль
- (Added by: Tomas Baranauskas)


Gotai, gudai ir baltai
Moderators: Inga, Linas, Remigijus, Ibicus

View previous thread :: View next thread
       FORUMAI -> Šalia istorijos Message format 
 
Varaleiva
Posted 2014-09-11 20:37 (#95754 - in reply to #95753)
Subject: RE: Gotai, gudai ir baltai


Veteran

Posts: 119
100105
Leliwa - 2014-09-11 15:07

Varaleiva - 2014-09-10 14:40 


Leliwa - 2014-09-10 11:48 


zirgas7 - 2014-09-10 10:30

Norėjau tik pridurti, kad Italijos blogeris Bighipert (jo mokslinis laipsnis man yra žinomas), taip pat sako, kad šaknys GOD ir GUD aptinkamos etninių gudų/gotų gyvenamosiose vietose Italijoje. Čia pat pateikia tokių vietovardžių pavyzdžius.
http://bighipert.blogspot.it/2014/02/che-fine-hanno-fatto-i-goti-pa...
> Le radici god- e gud- stanno ad indicare proprio toponimi che rivelavano l'origine etnica gotica degli abitanti. 


Atsiprašau, žirgas7, ši pastaba skirta Varaleivai:

Vėl grįžtate prie "idée fixe", kad gudai yra lietuvių protėviai.
Remiatės labai abejotinais argumentais, kad jie ne germanai, nes jų kalboje yra lietuviškai suprantamų žodžių šaknų.
Ir, kad jie išėjo iš Vyslos aukštupio nuo Baltijos pajūrio...
Ir tai viskas, deja...

O ar nepagalvojote, kad jų giminystė su lietuviais yra tokia pati, kaip ir su slavais ar germanais.
Lietuvių ir slavų kalbose rasime daugiau kaip 30 proc. bendrų žodžių šaknų.
Germanų tarmėse (sen. vok. aukštaičių) irgi randame bendrų šaknų.

Niekas dar neįrodė, kad nuo Berlyno pelkių iki Latvijos šiaurės, ar iki Okos aukštupio visas regionas kalbėjo viena kalba - nes to nebuvo.

Taip, kad bendros žodžių šaknys neįrodo priklausymo vietai tautai.

Tai bendras kalbinis paveldas - iš indogermaniško laikotarpio 2500 pr. m. e. 


– užginčykit.
... dar paaiškinkite, kodėl lietuvių skirtingų tarmių atstovai viens kitą seniau mėgo pravardžiuoti gudais? Kodėl baltarusiai ir šiandien pravardžiuojami gudais?
– visi indogermanai jums į pagalbą. 


Manau, kad labai teisinga K. Būgos išsakyta mintis:

"Senovėje gudais aisčiai bus vadinę ne tiktai gotus, bet ir gotų valdžioje gyvenusius slavėnus"...

Taigi ar Tamsta supranta šią genialaus kalbininko įžvalgą?

Kai dar nebuvo lietuvių, prūsų, jotvingių (tautų tokiais pavadinimais) - aisčiai gyveno greta gotų prie Baltijos.
Gotai valdė aplinkines gentis: dalį pajūrio aisčių, dalį slavų už Vyslos į pietus, dalį slavų iki Polesės pelkių ir žemiau jų, net iki Juodosios jūros...
Tai ostgotų amalų karaliaus Hermanariko valstybė III a. viduryje.

Taigi iki šių dienų ir atėjo GOTO, kaip GUDO sąvoka į mūsų kalbą:

GUDAS - tai kitos tautos, kitos tarmės-kalbos atstovas, kaip baltarusis (suslavėjęs jotvingis) ar lenkas, bet ne lietuvis. Žodžiu - svetimas.
GUDYNAS - tai reiškia "GUDO vaikas". Kiek daug tokių pavardžių nešioja lietuviai šiandien - ypač Dzūkijoje, kuri ir geografiškai artima buvusioms jotvingių ir baltarusių žemėms.
Vietovardžių pavadinimai: Gudai, Gudaičiai, Gudaraistis, Gudeliai, Gudiena, Gudo Šalis, Gudžiūnai...
Dauguma jų pietų ir rytų Lietuvoje.

Aš neteigiu, kad gotai 100 proc. germanai, bet ir jūs negalite įrodyti, kad jie gryni baltai (nors Jūs nemėgstate to žodžio).
Tačiau Hermanarikas save titulavo germanų rikiu, o ne kitaip.
 


Manau, kad labai teisinga K. Būgos išsakyta mintis:

"Senovėje gudais aisčiai bus vadinę ne tiktai gotus, bet ir gotų valdžioje gyvenusius slavėnus"...

Taigi ar Tamsta supranta šią genialaus kalbininko įžvalgą?


Kad ir Būgos, bet tai tik spėjimas („įžvalga“).

Kai dar nebuvo lietuvių, prūsų, jotvingių (tautų tokiais pavadinimais) - aisčiai gyveno greta gotų prie Baltijos.
Gotai valdė aplinkines gentis: dalį pajūrio aisčių, dalį slavų už Vyslos į pietus, dalį slavų iki Polesės pelkių ir žemiau jų, net iki Juodosios jūros...
Tai ostgotų amalų karaliaus Hermanariko valstybė III a. viduryje.


Stop! prieš žongliruojant pavadinimais, pirma derėtų tiksliai išsiaiškinti kas yra kas ir visa tai paremti kalbotyros, antropologijos, archeologijos ir pan. duomenimis.

Taigi iki šių dienų ir atėjo GOTO, kaip GUDO sąvoka į mūsų kalbą:

GUDAS - tai kitos tautos, kitos tarmės-kalbos atstovas, kaip baltarusis (suslavėjęs jotvingis) ar lenkas, bet ne lietuvis. Žodžiu - svetimas.
GUDYNAS - tai reiškia "GUDO vaikas". Kiek daug tokių pavardžių nešioja lietuviai šiandien - ypač Dzūkijoje, kuri ir geografiškai artima buvusioms jotvingių ir baltarusių žemėms.
Vietovardžių pavadinimai: Gudai, Gudaičiai, Gudaraistis, Gudeliai, Gudiena, Gudo Šalis, Gudžiūnai...
Dauguma jų pietų ir rytų Lietuvoje.


Taip tikrai, tokios reikšmės ir žodžiai yra lietuvių kalboje, bet kaip jos išsirutulioja ir kokia tų žodžių kilmė? tik tai išaiškinus galima ką galutinai spręsti.
Be to, ką darysite su šituo:
Pretorius (17a.): „guddae nomen“, „Gothus sive Guddus idem“.
Codex Epistolaris Vitoldi (15a.): „Pretera licet terra Sudorum sive Gettarum que mediat inter terram Lythuaniam et Prussiam“.

Boleslaus Crispus (c. 1161 an.) id deppopulandas terrarum Prussorum (Getarum у Kadlubka apie 1220 m., Getarum id est prussorum Dzierdzwa apie 1296 m.) provincias animum suum bellicose convertit Sc I 753 (Boguchwal, miręs 1253 m.); Gethe seu Prussi I. c. 754; Pollexiani Getharum seu Prussorum genus (Kadl. sub anno 1191); Primo, quomodo Cazimirus Gethas vicinos Poloniae superavit, quibus superatis contra pollexianos processit (l.c., ed. Lipsiae, 1702, t. II, 800); Gethas id est Letwanos (Chronicon polonosilesiacum, apie 1278 m., Monum. Germ. Hist XVIII 558).

Adamus Bremenensis: (1073 m.): „Getas id est Litwanos“ .

Kadlubka (13 a.): „Gete dicuntur Lithuani, Prutheni et alias ibidem gentes“, „Sunt autem polleziani Gethorum seu Prussorum genus“.

Cronicon Polono: „Gethos id est Letwanos“.

Boguchwald, Script. Res. Pruss. I. 7553, 7544: „Gethos seu Prussi“.

Kryžiuočių kronikos jotvingių žemes vadina: „Getuesia, Getwezia, Gotwesia“ (G>J)
(Vokiškai gotai, lotyniškai getai, lietuviškai gudai yra tie patys jotvingiai-lietuviai.)

М. Pretorius, Orbis Gothicus, skyrius „Guddae“: „Unde nominis Guddae contemptus bodie in Prussia? – (...) Guddae nomen ab antiquo Guota ortum, manet huc usque in Prussia, sed infame nomen...“.

(kažkaip šito visai „nepastebėjote“)

ir šitais (žiupsnelis iš LKŽ):

2 gudas sm. LBŽ, Ak bot. rūgštynė (Rumex); plg. 3 godas 2.

3 gùdas sm. įpratimas, įgudimas: Ta merga negudusi dar prie svečių, t. y. netur gero gùdo J. Gùdas yra prigudimas prie ko, įgudimas prie darbo J.

4 gùdas, -à adj. (4)
1. prityręs, įgudęs: Žmogus gùdas, kurs pagudęs, prigudęs darbus dirbti J. Kurs suguñda su kits kitu greit, tas gùdas J.
2. paprastas, įprastinis, tikras: Gùdas karklas vadinas gudkarklis J.

1 gõdas sm. (2); MT238
1. KBII52 didelis noras, godumas: Tegul ji apverkia savo bjauriuosius darbus, savo šlykštųjį godą I.Simon. Jo gõdas nepasotinamas KII143. Godas anam per akis peržėlęs MitI68. Godas lyg kipšas tupi ant pinigų ir neprileidžia artyn I.Simon. Jos sąžinė buvo godo užmušta I.Simon. Stipriuosius ir galinguosius apėmė godas, pavydas ir kiti geiduliai prš. Prisiplėšę, tankiai su didžiausia neteisybe, tikt savo godą sotindami Ns1845,2. Jis iš didelio godo nepirko nei maisto Kel1938,3. Dėl didžio godo vargingiesiems nieko nedavė Sch181. Žmogų dręsa dėlei savo godo nužavinti BPII221. Pagyvenimas jūsų teest be godo BtPvŽ13,5. Bara ir žudžia godùs ir norus mūsų DP46. Negėditės bjaurint tuo purvu ..., godais, tais dargumais DP230. Vedė jį gõdop, idant godėtųs DP109. Godas esti šaknis viso pikto BPII377. Jų godas ant jų galvų užpuls CI801. Idant ... nuog godo ... apsaugotų Mž137.
2. scom. godus žmogus, gobšas, godišius: Jis, kad galėtų, viso pasaulio turtus sugrobtų – toks gõdas Yl. Gana tu, gõde – vienas ir ėdi, t. y. besotis! J. Eik tu, gõde, tau niekad negerai! Skr. Nesusidėk su tuo godù Jrb. Nei gõdai, nei piktžodžiai neintilps DP129.

2 gõdas sm. (2) žr. 2 goda 1: Baisus čia gõdas svetimą drabužį apsivilkus! Vkš. Grįžtant vestuvėms iš šliūbo, padaro ant kelio gõdo vartus Pkl.

3 gõdas sm. (2); P, LBŽ bot.
1. varnalėša, kibis (Arctium): Gõdo lapai kaip skrybėliai auga patvoriais J. Toks čia man daržas – vieni gõdai Jrb. Lapai dideli kap gõdų Gs. Jaunus godùs ėda ožka Vl. ║ jų kibus vaisius: Drabužiai pilni prisisegusių gõdų Vlkv.
2. arkliarūgštė, rūškynė, rūgštynas (Rumex): Patvoriais auga gõdų Vv. Iš vasarojaus godùs išrauti Vrb.
3. P.Snar gyvatbruikšta, poraitis (Anchusa): Paprastasis godas (A. officinalis) LBŽ.
4. ežeinis, gyvatgalvis, kramė, mėlynžiedis (Echium): Didysis godas (paprastasis ežeinis, E. vulgare) P.

2 godà sf. (4)
1. Š garbė, pagarba, šlovė: Koki tau goda, kad tavo pasakų, dainių klausos? Šts. Man didelė goda, kad nugrajijau Yl. Visų didžiausia goda buvo jaunam save vyru vadinant girdėti S.Dauk. Jos gražybė ir goda augo, beje, rūtų vainikelis klestėjo S.Dauk. Vėdliai jaunosios namūse buvo godos svečiais S.Dauk. Ant godos ir garbės (ad laudem et gloriam) S.Dauk. Godos kampe mergos pastato puikiai išrėdytą staliuką JR34. Didelioj godõ[je] yra anie Šts.
2. pokylis, puota, vaišės: Aš ten gavau gerą gõdą, t. y. vaišes J. Duktė išteka, diduomenė bus suvadinta ant jos godos S.Dauk.
3. Š mintis, svajonė: Tu čia ateisi godų svajoti, ilgesio dainą jūrai dainuoti S.Nėr. Miela šalie gimtoji, dvasioje laisva tu laisvės saugai godą! L.Gir. Mes laisvės godą sergėjom ilgai B.Sruog. Gõdos jau nei mano galvoj netelpa Srj. Mano gõdos godẽlės vis tos pačios – nėr man tėvelio nei motinėlės Mrk. Ir pasrėmiau ant balnelio, susgodojau sau godelę (d.) Mrk. Net apsiverkiu, kap mergautines godàs imu godot Lš. Giros kūryboje mums yra brangus jo liaudiškumas, jo godos, virtusios visos lietuvių liaudies godomis sp. ^ Košė į pat godą (tokia, kokios reikia) Ggr.

1 gudà sf. (4) LsB227 guba.

2 gudà sf. (2, 4)
1. baidyklė paukščiams iš javų baidyti: ^ Su gudà vilko nepabaidysi Sn. Stovi kap guda kanapėse Lyda.
2. baidyklė vaikams gąsdinti, baubas: Cit, neverk, ateina gudà! Rdm. Neik an kiemo – tave tę gudà nustvers! Dsm. Verk – gùdai atiduosiu, tegul suėda! Mrk. Aš gùdos nebijau Vrn. Didžiulis, ir gudõs bijo Knv. Dar̃ ir vaikam nėra gudų̃ Knv.

gúoda sf. (1)
1. BzBkXVIII250, Blv garbė, pagarba: Ar pasipuošimas suteikia mums guodą? rš.
2. užuojauta: Žmogus, kas kitą paguodžia, pats geros gúodos vertas J. Vaikas geros gúodos vertas, kad čyrai, sunkiai dirba J.
1 guõdas sm.
1. garbė, vertybė: Žmogus be guõdo Š. Savo guõdą žeminti BŽ491. Niekados aš neturėjau savo pirkčios, nė žmonių guodo nemačiau rš.
2. Kos44, Vb protas, išmanymas, atagoda: Kad tu kalbi kaip be guodo Kp. Tas žmogus be guodo Dj. Kad tau būtų guodo, taip nedarytum Svn. Tai kad da tam vaikui maža to guodẽlio Slm.

2 guodas sm. R, K = 1 godas 1.

3 guodas sm. LBŽ žr. 3 godas 3.

...gusti, guosti, gausti, gaudyti...
(juk teks, visą šitą knibždėlyną paaiškinti germanų-vokiečių šviesoje, apsieinant be indogermanų! kada, kodėl ir kaip tai gavome, ir kodėl tokios reikšmės! kokie lygiagretūs tokio skolinimosi pavyzdžiai.)

Aš neteigiu, kad gotai 100 proc. germanai, bet ir jūs negalite įrodyti, kad jie gryni baltai (nors Jūs nemėgstate to žodžio).
Tačiau Hermanarikas save titulavo germanų rikiu, o ne kitaip.

– gal citatą iš kokio senovinio šaltinio pateiktumėte?
... ir kaip čia bus su tais nuolatiniais germanų karais su gudais?
... tiesa, ir Maskvos carai titulavosi Lietuvos valdovais, ar jie irgi buvo lietuviais, ar bent jau gal baltarusiais?

Edited by Varaleiva 2014-09-11 21:41
Top of the page Bottom of the page



Jump to forum :
Search this forum
E-mail a link to this thread

 

(Delete all cookies set by this site)
Running MegaBBS ASP Forum Software
© 2002-2017 PD9 Software