Forum of Lithuanian History
Forum of Lithuanian history is a place for discussion on the urgent problems of the Lithuanian history. Share your opinions!
Moderator of the forum -
Tomas Baranauskas
Our website - Medieval Lithuania
viduramziu.istorija.net/en/
|
Random quote: "Hegel was right when he said that we learn from history that man can never learn anything from history." George Bernard Shaw (1856 - 1950)
- (Added by: Tomas Baranauskas) |
|
Extreme Veteran
Posts: 524
 
Location: Vilnius | Leliwa - 2014-09-18 17:34
Ir dar tai kada getai - virto ljetvįgais ir kodėl svetimų kalbų iškraipytas tautovardis staiga tapo gimtuoju?
Čia kažkaip nesiklijuoja.
Kodėl, aš būdamas getas, turėjau pasivadinti ljetvįgiu - lietuviu?
Kažkas nusprūdo, ne iš to galo pagavote — kryptis priešinga: ljetiai → jetiai, getai, hetai. „Jotvingių“ atveju ljetvįgai → jetvingai arba getvingai (ir getwiesi, kt.).
Tai galėjo būti tik ilgametės okupacijos pasekmėje?
Taip vadindavo okupantai ir kiti svetimšaliai (bet aišku ne visi). Patys niekada savęs nevadino jetvingais, juolab jotvingiais — tokia vėlesnių inteligentų raštininkų rekonstrukcija.
Lietuviai yra išvestinis žodis, reiškia „Lietuvos žmonės“. Tikrasis tautovardis yra lietiai — be priesagos, nes valstybę subūrė tauta, ne atvirkščiai. Dar senesnis tautovardis tikriausiai buvo liediai (o gal net liaudiai, bet aš tuo nesu tikras ir pagrįsti nesugebėčiau).
Nežinau, kodėl išplito priesaginiai žodžiai lietuviai, lietvįgai (lietuvininkai, lietuvniekai, lietuvnykai, lietvingai, jetvingai, litvinai), lietuviečiai (lietuvniekai, lietuvaičiai, getviešiai, lietviokai, litvakai, litovcai) ir panašūs — matyt dėl valstybingumo praradimo, netekus tautinės valstybės.
Bet reformacijos metu bažnyčiai leidus rašyti ne vien šventosiomis lotynų, graikų, žydų, slavų kalbomis, bet ir tautiškai, vietos žmonių kalba — pasirodė, kad nėra jokių getuvių, jetvingų, prūsų, kad patys žmonės save vadina lietuvininkais (rečiau lietuvnykais, lietuviais).
Atrodo, daug kas klumpa dėl i rašybos. Raidė i reiškia ne tik trumpąją balsę y, bet (dažniau) ir netariamą minkštinamąjį ženklą — rodantį, kad prieš i esanti priebalsė tariama minkštai. Deja, ne tik: i taikoma ir jotui žymėti prieš dvibalsius. Taip yra ir žodyje lietiai: čia tarp L ir E minkštinamojo ženklo I nereikia, nes prieš balsį E priebalsis L visada bus minkštas. O jotas tokiu i-būdu paslepiamas. Aiškiau ir tiksliau būtų rašyti ljetiai, Ljetuva. Kaip žodyje pjauti, nors dar neseniai taisyklingai rašėme piauti. Arba rašyti abi raides J ir I, kaip žodžiuose Jiesia, Jieznas. Raštas kalbą gadina, nes žmonės stengiasi tarti, kaip parašyta, mėgdžiodami „teisingą“ raštą.
Edited by Vienuolis 2014-09-18 23:04
| |
|
|
|
|
Gotai, gudai ir baltai
