Vienuolis - 2014-10-21 09:19
Atmetus vėlyvus rokoko puošybos draikalus, pasikartojimus ir kitų giminių ženklus, pradinis ir esminis ženklas čia yra žvaigždė. Aišku, Didžioji žvaigždė. Taigi, Liela — neabejotinai lietuviškas žodis, ačiū Liaudui už pastabą.
O kaip Leliwa'ą aiškina lenkai
(vokiečiai, vengrai, žydai
)? Enciklopedijoje tik parašyta, kad jis lenkiškas, o etimologijos išvis vengia, nėra nė tokio skyriaus.
Pridursiu, kad ženklas po žvaigžde — ne mėnulis, o žvaigždės atspindys vandenyje. Reiškia, ši giminė buvo laidojama į vandenį — taip gerbe reiškiama pagarba protėviams, ryšys su savo vėlėmis. Vadinasi, šio gerbo nešiotojas — ne valsčiaus valstietis, ne jų pilies pilietis
(kuris buvo laidojamas nedegintas žemėje
), o gardarykės daugas
(kalvis metalurgas, gabentojas vykingas ir pan.
).
Daugą ryškiausiai rodo ir pati Dovydo žvaigždė. Dovydas -- dvikamienis lietuviškas asmenvardis Dau
(g
)vydas, sudarytas iš daugo ir viedo. Nutautėjant nyksta dvibalsiai, tad iš AU liko O, kaip ir Domantas iš Dau
(g
)manto. O iš viedo likęs Vydas — reiškia žinys, aiškiaregys, teisėjas.
Dovydo žvaigždė yra taisyklinga šešiakampė, sudaryta iš dviejų atvirkščiai suklotų lygiakraščių trikampių. Vilnelė
(bangelė, mėnulis
) — taip pat iš taisyklingų apskritimo lankų, kaip ir šešių dalių „Saulutė“. Kaip žinia, geometriniai raštai ir gerbai yra lietuviški ženklai.