Forum of Lithuanian History

Forum of Lithuanian history is a place for discussion on the urgent problems of the Lithuanian history. Share your opinions!

Moderator of the forum - Tomas Baranauskas

Our website - Medieval Lithuania
viduramziu.istorija.net/en/


[ Taisyklės ] [ Правила ] [ Rules ]
 

Medieval Lithuania
Search | User Listing Forums | Calendars | Albums | Quotes | Skins | Language
You are logged in as a guest. ( logon | register )

Random quote: "Everyone is necessarily the hero of his own life story." John Barth (1930 - )
- (Added by: Tomas Baranauskas)


Toskanos moterų pavardės
Moderators: Inga, Linas, Remigijus, Ibicus

View previous thread :: View next thread
       FORUMAI -> Apie viską... Message format 
 
Liaudas
Posted 2014-11-11 11:35 (#95947 - in reply to #95943)
Subject: RE: Toskanos moterų pavardės



Extreme Veteran

Posts: 599
50050101010105
Leliwa - 2014-11-11 04:26

Liaudas - 2014-11-10 23:41

Leliwa - 2014-11-10 23:00

Liaudas - 2014-11-10 21:35

Leliwa - 2014-11-10 20:39

Liaudas - 2014-11-10 17:26

Leliwa - 2014-11-10 14:24

Liaudas - 2014-11-05 11:08

Leliwa - 2014-11-05 10:19

Jūsų atlietuvinimai neįtikino, kad tai lietuviškos kilmės karybos terminai.

Dėl ŠALMO-HELM, tai pažiūrėkite į praslavų ŠELM-ŠLEM ir suprasite, kaip atsirado ŠALMAS.
ŠALMAI atsirado tik pradėjus juos gaminti iš metalo ir tikrai ne baltų etninėse žemėse.

Matau, kad gotų/gudų baltiškumo miražas vis dar persekioja...
Įrodymų nėra, deja. :sm9: 


Pats užkabinote, taigi iš kalbos raidos požiūrio taško įmanoma tik tokios krypties kaita:

ŠALMAS > ŠELM (> ŠLEM) > HELM

– taigi, dar vienas puikus nuorodas į „germanų“ kalbos kilmės aplinką (jau minėtą „mažųjų gotų“ slavo-baltų-švabų kalbų ir genčių mišrainę).
Tai faktas, kad ŠALMAS buvo pirma, ir net nesvarbu iš kur jis pats pas mus atsirado. 


Štai ką sako prūsistas V. MAŽIULIS:
salmis, salmas „helm (Helm) – šalmas“
Prūsų *salmas „šalmas“ yra iš (pra)prūsų *śalmas „šalmas“ (apie jo *ś- žr. toliau), laikytino slavizmu (žr. toliau), o lie. dial. *šálmas (šal̃mas) „t. p.“ – gana senas prūsizmas: iš (pra)pr. *śalmas „t. p.“ bus atsiradęs (pra)lie. dial. *śalmas „t. p.“ > lie. dial. šálmas (šal̃mas) „t. p.“ (LKŽ XIV 461t.). Taip galima suponuoti jau vien atsižvelgiant į LKŽ (l. c., s. v. šálmas) nurodytus šaltinius (žodžio geografija), iš kurių matyti, kad šis lie. dial. žodis savo kilme orientuojasi ne į Ryt. Lietuvos, o Pr. Lietuvos (Mažosios Lietuvos) dialektus: jis žinomas iš Pr. Lietuvos raštų, iš kurių bus patekęs ir į kai kuriuos Didžiosios Lietuvos raštus, o iš jų – į lie. liter. kalbą ir iš jos – net į kai kurias lie. šnektas (žr. LKŽ l. c.).

O pas slavus nuo HELM susiformavo tikrai garžus buketas:

Происходит от праслав. *šеlmъ, от кот. в числе прочего произошли: церк.-слав. шлѣмъ, др.-русск. шеломъ «шлем», русск. шлем (из церк.-слав. вместо исконнорусск. шелом), укр. шолом «шлем», шоломо́к «войлочная шляпа», белор. шеломайка «голова», болг. шле́мът «шлем», сербохорв. шлѝjем — то же, словенск. šlẹ̀m (род. п. šlẹ́ma), чешск. диал. šlеm «женский головной убор», др.-польск. szłom «шлем». Праслав. *šеlmъ (уменьш. *šelmę, род. п. -еnе) «шлем», заимств. из др.-герм. *helmaz, готск. hilms «шлем», др.-в.-нем., ср.-в.-нем. hëlm, др.-сканд. hjalmr «шлем, копна сена с навесом», которые родственны др.-инд. c̨árman- «защита, покрытие».
Использованы данные словаря М. Фасмера.

Taigi iš ŠALMAS, deja, HELM negalėjo išsiristi. 


Iš ko tamstos aukščiau minėto seka tokia – „Taigi iš ŠALMAS, deja, HELM negalėjo išsiristi“ – išvada?
– Prašyčiau pažymėti raudonai.

Kas dėl „laikytino slavizmu“, tai yra ir kitokių nuomonių, pvz.:
šálmas
Straipsnelis:
Nors kai kas mano, kad lie. šálmas, pr. salmis ‘t.p.’ yra skoliniai iš sl. *šolmъ (< *šelmъ) resp. le. szłom [Trautmann, Sprachd. 417; Brückner, ASPh, XX 499], bet tai sunkiai įmanoma, juo labiau, kad lie. žodžio kirtis rodo šį žodį esant labai seną. Anot T. Torbiörnsson [cituojama Fraenkel, LEW 960] abu žodžiai yra savi (ne skoliniai). Kitos kalbos šį žodį turi su kitu kaitos laipsniu, plg. go. hilms, s. v. a., s. saksų, s. ang. helm ‘šalmas’, s. isl. hjalmr ‘t.p.’, s. i. śárman- n. ‘širma, tentas, danga, globa’ iš ide. *ḱelmo- [Pokorny, IEW 553]
Šaltinis:
Duridanov 1969a, 85

iš:
http://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%A1almas
 


Neįtikinot, nes dar yra ČALMA [< tiurkų k.], vyriškas galvos apdangalas, kitaip turbanas.
O ankstyvieji tiurkai klajokliai arčiau buvo progermanų, nei probaltų.
Lietuvių ŠALMAs, prūsų SALMAs, slavų ŠELM/ŠLEM visi skamba labai šnypščiančiai, kaip tiurkų ČALMA.
 


Na na, ir kokia to turkų „čalma“ daryba? – išdėstykite.
Antra, kada progermanai ir turkai buvo kaimynais ir kur, ir kas kam paskolino tą žodį, ir kodėl? – švieskite.
Trečia – „šnypščiančiai“ na ir kas iš to? – dėstykit, aš ne telepatas. 


Čalma parodo, kad yra nostratinė kilmė, nes tiurkai ne indoeuropiečiai.
O rytų germanai gotai turėjo aiškius kontaktus su tiurkų kaganatais skitų žemėse.
Indoeuropiečiai Tocharai gyveno tiurkų kaimynystėje dar toliau.
Kalbininkai atstato bendrą IE šaknį *KELM iš kurios ir išsirito įvairių tautų ŠALMAI...
Taigi ir probaltai turėjo naudoti *KELMIS iš kurio išsivystė mūsų ŠALMAS...
 

O galima ir mums lietuviams taip kaip turkams, jei negalim morfologijos-kilmės iškapstyti savo kalba – pasakyti, kad tai nostratika?

*Toliau, taigi, rytų „germanai“ „gotai“ aiškiai kontaktuoja su „turkais“ rytuose neaiškių „skitų“ žemėse, neaiškeiu metu ir neaiškiais reikalais, na kaip bebuvę, probėgšmai pasilygina bent su turkais bendrą nostratinį žodyną ir paskui nusprendžia tą žodyną užtvirtinti oficialiai visų germanų lygių (matyt turėjo savąją VLKK?!), nes „indoeuropiečiai“ „tocharai“ tenais kažkur pasipainiojo rytuose.
Taigi, toliau, kalbininkai atstato „IE“ bendrą šaknį *kelm-, todėl žodis „šalmas“ negali būti lietuviškos kilmės, ir greičiausiai yra kilęs iš slaviško „šlem“ (oj persigalwojaw, isz kažkokjo kažkokjos kalbos *kelmis), nes: žiūrėkite pranešimo pradžią*. 


Nostratika ir IE bendros šaknys parodo, kad kalbos reikalai daug sudėtingesni nei jums atrodo.
Kalbos medis turi daug susipynusių šakų, o baltų šakos yra arti kamieno, bet kad jos yra kamienas - negalite įrodyti.
Nostratikos tėvas Ilja Svitičius nustatė apie 300 baltiškų žodžių šaknų, kurios yra bendros su dauguma kalbų.
Tačiau tai tik 300, sutikite, tai bet kuriai kalbai nepakankamas kiekis.
Baltų šaknys senos, bet esame tik IŠLIKUSI žalia šakelė ant MIRUSIO Stelmužės ąžuolo. 


Viskas jau įrodyta, kad IE teorija yra iš piršto laužtas dalykas (patys jos autoriai tam pritaria), kaip ir nostratika. Tai ir šiaip akivaizdu, kas savarankiškai pasikapstė po tuos dalykus – tos teorijos yra grynai politinės, ne mokslinės. Kaip ir kalbų skirstymas pagal panašias žodžių šaknis – nieko tai iš esmės, be buvusių artimų kultūrinių kontaktų, nereiškia.
„Baltai“ yra pramanas, istorijoje nesantis. Bet iš esmės, galima su jumis sutikti, kad lietuviai yra viena seniausių pasaulio tautų, tiesiai sakant: tą rodo kartu ir kalba, ir genetika. 


Gaila, kad taip neigiate buvsį bendrumą - mokslininkai tik nori iki jo prisikasti.
IE prokalbė ir bendros žodžių šaknys parodo buvusį kalbinį, kultūrinį ir etninį bendrumą.
Nes vėliau išsirito naujos etninės grupės germanai, slavai, italikai...
O man patinka terminas BALTAI, nes jis mus atskiria nuo germanų ir slavų.
Jeigu nebūtų šio, visų pripažįstamo termino, mes būtume tik virvelinės keramikos pamariu etnosu ar pamarių slavų dialektų nešėjai.
O kaip Tamsta siūlote baltus vadinti? 


Na va kai tie mokslininkai prisikas prie to buvusio bendrumo, tai ir tada pakalbėsime apie jį, kaip apie tikrą dalyką. O pakolkas tai tik kažkieno svaičiojimai.
Dar kartą pakartosiu: bendros žodžių šaknys terodo tik kultūrinius kontaktus, ne daugiau, ir kaip rodo kalbų mišrainių (kreolų) pavyzdys – šitam nereikia bendros kilmės ir ilgos bendros istorijos. Iš tikrųjų, „indoeuropiečių“ istorijoje būta ir bendros kilmės ir stipraus maišymosi su kitokiais – tai puikiai matosi nagrinėjant kalbų sandaras. Ir, indoeuropistų nusivylimui – tos bendros kilmės nėra tiek daug, kad galima būtų kalbėti apie tokią didelę vienos kilmės indoreuropiečių kalbų šeimą, va apie „baltų“ kalbų senovinę įtaką pasaulio mastu kalbėti galima. Genetika gi aiškiai rodo, kad genetinis bendrumas ir skirtumas yra nepalyginamai senesnis nei bandoma atstatyti seniausioji indoeuropietiška prokalbė.
Senesnis tikrasis neišsigalvotas baltų pavadinimas yra... lietuvių gentys, dar senesnis gudai-getai, pats seniausias žinomas baltų pavadinimas yra gemaliai-gemariai (senuose šaltiniuose: gimriai, kimerai). Kartais minimi aisčiai tebuvo tik viena iš senovės lietuvių genčių, tiksliau, taip vadinosi mūsų senovinė prekybinė gildija (genčia, vėliau vokiečių iškraipyta į hanza), todėl jie ir buvo tokie „taikūs“ kaip aprašo šaltiniai.

Edited by Liaudas 2014-11-11 11:40
Top of the page Bottom of the page



Jump to forum :
Search this forum
E-mail a link to this thread

 

(Delete all cookies set by this site)
Running MegaBBS ASP Forum Software
© 2002-2017 PD9 Software