Leliwa - 2014-11-11 09:02
Leliwa - 2014-11-11 04:37
Vienuolis - 2014-11-11 01:35
Šalom, tautiečiai!
Gaila, patys šviesiausi tamsiaplaukiai rabinai šitą šalmą vadina ne tiurkišku šolomu šlemu, o slaviška jarmulka, germaniška kipa
(kepure, kiaupule, kaupuole
).
Tačiau tai tik 300, sutikite, tai bet kuriai kalbai nepakankamas kiekis.
Užsienio kalbų pedagogika moko įsiminti
(iškalti
) sakinių darybą, užuot stengiantis įsiminti kuo daugiau žodžių — normaliam kasdieniam susikalbėjimui užtenka 200 štukų, tiek leksikos tesudaro šiuolaikinių kalbų esmę, kitkas tėra „tarptautiniai“skoliniai.
Pridėkite dar itališkus apsiaustų gobtuvus galvai -
cappa, cappuccio, cappuccino.
Ispanų
capo, capucho.
Prancūzų
capot, capuchon.
Štai jums ir dar viena
kapurė.
Tiesa, turiu pastebėti, kad galima paaiškinti žodžio KAUKOLĖ etimologiją, kuri iki šiol miglota.
KAUKOLĖ susijusi su galva, sutinkate.
Taigi, manau, kad tai sudurtinis žodis ir gali padėti paaiškinti žodžiai KAUPTI ir KAULAS.
KAUPTI čia turi prasme GAUBTI, kaip apgaubti=apkaupti.
Nors prasmė KAUPTI, KAIP INDO KURIAME KAUPIAMA irgi labai tinkama.
KAUPT + KAULAS -> KAUPTKAULĖ, kuri dėl tarties patogumo pakito iki KAUKAULĖ -> KAUKUOLĖ -> KAUKOLĖ -> KAUKĖ.
Net pas lotynus , tai skamba gryn lietuviškai
caucula (dem. iš caucus ‘taurė’
).
Tik kaip jis ten atsirado?
Taigi vėl netoli giminingi žodžiai KEPURA, KAUPULĖ, KAUPURAS, KUPOLĖ...
Kaukolė yra pakankamai aiškios kilmės žodis, tereikia tik pasižiūrėti paprastai lietuviškai – žodžio reikšmė + žodžio pavidalas.
Toskanos moterų pavardės
