Forum of Lithuanian History

Forum of Lithuanian history is a place for discussion on the urgent problems of the Lithuanian history. Share your opinions!

Moderator of the forum - Tomas Baranauskas

Our website - Medieval Lithuania
viduramziu.istorija.net/en/


[ Taisyklės ] [ Правила ] [ Rules ]
 

Medieval Lithuania
Search | User Listing Forums | Calendars | Albums | Quotes | Skins | Language
You are logged in as a guest. ( logon | register )

Random quote: "Vytauto Didžiojo žirgo išmaudymas Juodojoje Jūroje mums ne ką tepadėjo. Geriau jis būtų pajodinėjęs Baltijos pakrante ir čia išmaudęs savo žirgą." Vytautas Alantas (1902 - 1990)
- (Added by: Tomas Baranauskas)


Toskanos moterų pavardės
Moderators: Inga, Linas, Remigijus, Ibicus

View previous thread :: View next thread
       FORUMAI -> Apie viską... Message format 
 
Liaudas
Posted 2014-11-11 20:19 (#95965 - in reply to #95964)
Subject: RE: Toskanos moterų pavardės



Extreme Veteran

Posts: 595
50050101010105
Vienuolis - 2014-11-11 16:27

Liaudas - 2014-11-11 11:53

Man labiau patinka Gedgaudo išvedžiojimai, nei tamstos. Atleiskit jau. 

Tai ir sukirskite, pagrįskite klaidų ir prieštaravimų pastebėjimais. Nes vertinimas patinka-nepatinka, atsistojus už autoriteto nugaros — per silpnas argumentas (juolab, kad čia istorikams Gedgaugas per prastas autoritetas). 


Na, pats prisiprašėt... (istorikai kapstosi vien po senus popierius, atleiskit jau,.. gi Gedgaudas buvo proistorikas – tas kuris bando atstatyti priešistorę pasiremdamas visais prieinamais šaltiniais ne vien rašytiniais – na čia pastaba, šiaip)

Taigi nagrinėjame tamstos išvedžiojimus:

Vienuolis - 2014-11-11 10:02

Liaudas - 2014-11-11 08:35

Senesnis tikrasis neišsigalvotas baltų pavadinimas yra... lietuvių gentys, dar senesnis gudai-getai, pats seniausias žinomas baltų pavadinimas yra gemaliai-gemariai (senuose šaltiniuose: gimriai, kimerai). 

Neišleiskite iš akių, kad žemiečiai, gentainys, giminės ir žmonės yra tas pats žodis. Bendrinis žodis.

Na jau, šie žodžiai tikrai artimi reikšme, bet tai toli gražu ne vienas ir tas pats:
žemiečiai – to pačio krašto „žemės“ žmonės;
gentainys – vienos genties žmonės;
giminės – vienų senelių, prosenelių palikuonys vienas kitam.
žmonės – tokie protingi gyvi sutvėrimai.


Nors gali būti, kad iš pradžių taikytas tik kultūriniams žmonėms, ne laukiniams — ne klajokliams benamiams bešeimiams beveisliams, kaip dabar.

– iš kur tokios išvados? iš kur čia tokia priešprieša atsirado?


...Nors lietis, lietiai, Lietuva (λίθος, Λιθουανία) iš labai seniai, buvę jau megalitiniais akmens amžiais.

Va šitai reikėtų kažkaip pagrįsti ir įrodyti.


Getai, hetai, hetitai — tėra svetimšalių tartimi lietiai, lietietiai, lietytiai.

Šitai irgi reikia pagrįsti ir įrodyti, kaip jau minėjau kitoj temoj žodis tai prasmė+garsas, pas jus gi čia tik garsai, ar tikriau raidės surašytos. Nė vienas iš paminėtų žodžių neturi jokios prasmės, na nebent tik kaip simbolinis pavadinimas.


Beje, ir žodis „tauta“ senovėje buvo vartotas ne vien bendrine, bet ir tikrine, vienos Tautos reikšme (antai šitaip vadino savo dvivalstybę Akados imperijos piliečiai).


– ir? gal ir taip, gal ir ne... kaip bebūtų – didžiausias keblumas su ta „tauta“ tai jos pirminė reikšmė ir to kultūrinė aplinka, bent man ji kolkas neaiški.


Kartais minimi aisčiai tebuvo tik viena iš senovės lietuvių genčių, tiksliau, taip vadinosi mūsų senovinė prekybinė gildija 

Tikrai taip. Dar patikslinsiu — tai ne tautovardis, nes tauta buvo žymiai didesnė.

– iš ko seka tokios išvados? prie ko čia „tautovardis“ ir tautos didumas?


Žmonės, ypač keliaujantys vykingai gabentojai upeiviai, jūreiviai, dėl tikslumo buvo vadinami pagal jų kilmės vietą.

Gal ir taip gal ir ne, reikėtų paremti tokius teiginius bent kokiu vienu pavyzdžiu, ar bent kažkokiais įrodomaisiais samprotavimais.


Kadangi andais keliai buvo vandens keliai, tai, nykstant nosinei tarčiai,


Va čia įvedus kokį naują reiškinį, tokį kaip „nykstant nosinei tarčiai“ reikėtų jį įrodyti tikrai buvus ir buvus tokios svarbos, kokią rodote.


Įstios baseino upeiviai, Įstios marių mariai ir iš jos išplaukiantys jūriai įstiai imti vadinti aistiais (o Įstios marios — Aistmarėmis, pati Įstia, Įstulė — dabar Vystula, Vysla). Taip kaip ir Ventos baseino upeiviai ir iš Ventos uosto Ventspilio išplaukiantys jūreiviai — ventiai, vendiai (vendai), venietiai (venetai). Kaip ir iš Nemuno (Kruonio, Kuronio, Kuoruonio) išplaukiantys jūreiviai — kruonys, kuronys. Kuriuos mūsų kalbininkai iš germaniško kilmės būdvardžio kurischen rekonstravo kuršiais, o Kuronio išsiliejimo marias — Kuršių „tautos“ mariomis.

Vėlgi, o kur žodžių reikšmės? kur tų žodžių kultūrinė aplinka? kodėl tokie žodžių pakitimai? – be jų nieko nesimato – gal buvo taip kaip sakote, o gal tamsta tik svaičiojate.

  

Top of the page Bottom of the page



Jump to forum :
Search this forum
E-mail a link to this thread

 

(Delete all cookies set by this site)
Running MegaBBS ASP Forum Software
© 2002-2017 PD9 Software