Kriwis - 2014-12-29 23:05
Bolia - 2014-12-30 21:12
Gal pavyko įtikinti, kad tai platesnis kontekstas?
Tikrai taip, kalba juk gyva, žodžių reikšmės neretai vystosi ir keičiasi, o kai dar priskaičiuojam frazeologizmus ir stilistines hiperboles - kontekstas tampa platesnis už Starošaitės krūtinę. Ak, tiesa, sumažėjo jau... Tarybų Lietuva turi skendėti soduose! Kuo tai skiriasi nuo mano nuorodos?
O realiai tarp gražiai Tamstos išdėliotų citatų taip ir neradau nieko, kuo remiantis būtų galima teigti, kad skęsti = nerti. Gal pražioplinau?
auskiēndlai
auskiēndlai „ersaufe – tenuskęsta“ III 1212 [7514]
(= paskandint „paskandìnta“ VE 5911
) opt. 3 sg. Iš *auskēnd- „nuskęsti“
(inf. *auskenstvei
) = au- + *skeñd- = lie. skeñd-o
(skę̃sti
) <
balt. *skend- „skęsti“, kurio etimologija iki šiol nėra aiški (tik bandoma jį sieti su gr. σκινθός „neriantis“), žr., pvz., Fraenkel LEW 803, Pokorny IEW I 930, Toporov PJ I 171. Esu linkęs manyti, kad šaknis balt. *skend- „skęsti“ turi infiksinį -n-
(plg., pvz., la. jûg-t = lie. jùng-ti ≤ *i̯ug-
) ir atsirado iš senesnės balt. *sked-
(gal jos reliktas yra lie. dial. skẽd-o „skendo“ LKŽ XII 842tt.
). Ją galima laikyti formanto *-ed- išplėsta balt. *sk-/*sek- = ide. *sek-/*sk-
(plg. gr. σκ-ινθ-ός „neriantis“ – su kitokiu formantu
), kuri reiškė turbūt ne tik „leistis žemyn
(vandeniui
)“
(> lie. señka sèkti „t. p.“ ir kt., žr. Fraenkel LEW 772t., Pokorny IEW I 894t.
), bet ir „leistis žemyn
(vandenyje
)“
(plg. gr. σκ-ινθός reikšmę „neriantis“
). Plg. homoniminę balt. *sked-, atsiradusią iš balt. *sk-/*sek- = ide. *sek-/*sk- „skelti, skirti“
(apie tai plačiau žr. Urbutis BEE I 82–84
).
Mėlynai paryškinau Frenkel, Pokorny, Toporov.
O šati LKŽ:
nerti1
3.
intr. pagrimzti, nuskęsti: Nėrė panė́rė, i panė́rė Krš. Tokios duobės kelė[je] liuob būs, ka ratai panérs Grd. Ragių stipiną reik kalti nu palinkimo – neužsikirs, nepanérs Šts. Vežimas panėrė į griovį, ir kurį laiką jo visai nebebuvo matyti ir girdėti A.Vien. | Panėręs (pažliugęs) kel[ia]s, negal bepravažiuoti Šts. | prk.: Idant iš linksmos aitros taviep panertų [siela] M.Valanč. | refl.: Pasinėrė kel[ia]s tarp velėnijų Šts.