   
| Na dėl geležies ir bronzos gamybos skirtumų tai įtikinote, yra kur kalviams tobulėti. Gal tik ne taip kategoriškai, juk nebūtina iš karto kalavijus kalti. Gal mąstau primityviai, bet kai užsidirbi bronzą liedamas, atsiranda laiko ir su geležim pasimokyti. Nusižiūrėti galėjo tose vietose, iš kur bronzos žaliavą vežėsi (ten pora šimtmečių anksčiau eksperimentai prasidėjo), o gal net ir kokį meistrą namo parsivežė kad pamokytų. Variantų kaip perimti ir tobulinti technologijas nėra daug - tik mokantis vienam iš kito.
Pirmiausiai tikrai ne pigesnė
Drįstu nesutikti. Vietiniai ištekliai yra nemokami, pastangos juos išgauti yra menkavertės (visvien neturėjo ką veikt), tuo tarpu atsigabenti bronzai žaliavos iš "už jūrų marių karalystės" yra ne juokas, daugybė tarpininkų, kuriems visiems (ir už pačią žaliavą) reikėjo atseikėti realiomis vertybėmis - spalvotais metalais, jų dirbiniais, kailiais, gintaru, vergais ar dar kuo nors, kas nedidelei piliakalnio bendruomenei yra sunki prabanga.
Neveltui sudužusius kirvukus klijuodavo.
Galėjo, bet neatėjo, juk radinių nėra?!
Kaip tai radinių nėra? O paties proceso pėdsakai? Tipo lydymo krosnys, šlakas etc.?
Tos pačios autorės mintys
Viskas lyg ir logiška. "Sprogimo" priežastis irgi paprasta - Romos valstybė išjudino prekybą ir civilizacijos plėtrą. |
Geležies metalurgija
