Forum of Lithuanian History

Forum of Lithuanian history is a place for discussion on the urgent problems of the Lithuanian history. Share your opinions!

Moderator of the forum - Tomas Baranauskas

Our website - Medieval Lithuania
viduramziu.istorija.net/en/


[ Taisyklės ] [ Правила ] [ Rules ]
 

Medieval Lithuania
Search | User Listing Forums | Calendars | Albums | Quotes | Skins | Language
You are logged in as a guest. ( logon | register )

Random quote: "Рано или поздно наступает минута, когда впереди только прошлое, а будущее - позади." Лешек Кумор
- (Added by: Tomas Baranauskas)


Geležies metalurgija
Moderators: Inga, Linas, Remigijus, Ibicus

View previous thread :: View next thread
       FORUMAI -> Lietuvos istorijos forumas Message format 
 
Kriwis
Posted 2014-12-12 13:29 (#96159 - in reply to #96156)
Subject: RE: Geležies metalurgija-kirviai



Expert

Posts: 1941
50050050020020010101010
Bolia - 2014-12-12 23:10

Na dėl geležies ir bronzos gamybos skirtumų tai įtikinote, yra kur kalviams tobulėti. Gal tik ne taip kategoriškai, juk nebūtina iš karto kalavijus kalti. Gal mąstau primityviai, bet kai užsidirbi bronzą liedamas, atsiranda laiko ir su geležim pasimokyti. Nusižiūrėti galėjo tose vietose, iš kur bronzos žaliavą vežėsi (ten pora šimtmečių anksčiau eksperimentai prasidėjo), o gal net ir kokį meistrą namo parsivežė kad pamokytų. Variantų kaip perimti ir tobulinti technologijas nėra daug - tik mokantis vienam iš kito. 


Būtent mokantis iš kažko!!! Reikia skirti metalurgiją nuo kalvystės. " Juodoji" kalvystė viskas aišku daug maž : nusižiūrėjai kaip bronzinio kirvuko ašmenis plaka, tai ir bandai. Bronza lygiai taip pat buvo "sutankinama" kalant. Analogijų galima įžvelgti. Tačiau kai turime reikalą su rūdos gavyba ir jos sodrinimu, tai jau "Velnio" sfera. Čia būtent, nežinant niuansų ir technologinių subtilybių neįmanoma gauti rezultato. Pokyčiai vyksta "chemijos" pagrindu, o ne grynai keičiant fizinį būvį. Rūdnelės galimybės neleidžia išlydyti geležies. Žaizdras taip pat. Rūdnelėje vyksta redukcija , o tarpinis rezultatas savo išvaizda mažai panašus į tą "spindintį" stebuklą. Labai svarbus pats procesas, jo temperatūrinio režimo palaikymas. Proceso metu tikslas gauti "plieną", o kas gausis, jau sužinodavo po proceso užbaigimo. Nepasiekus reikiamos temperatūros, gausite mažaanglį plieną arba paprasčiausią geležį. Viršijus, gausite špižių. Tas iš karto eina į šiukšlyną ir nebuvo panaudojamas. O matavimų prietaisų matuoti tai temperatūrai nebuvo. Taigi būtinas buvo tų žinių perėmimas. Ir tą galėjo padaryti tik tie , kurie į tas tolimas ekspedicijas keliaudavo. Kitaip to nepaaiškinsi. O dėl brūkšnininkų kaip "lopšio" . Kalbu apie straipsnį. Matosi, kad tas lopšys kildinamas iš kokių daugiausiai penkių, o gal net mažiau radinių. Ir jie niekaip,galima būti tikriems, neprilygsta to kas randama Vakarų Lietuvoje :
Senovės gyvenvietė ir gamybos vieta Lazdinikai.
Kapinyno teritorijos šiaurinėje dalyje aptiktas ankstyvojo geležies amžiaus antrosios pusės – senojo geležies amžiaus pradžios senovės gyvenvietės ir gamybos vietos kultūrinis sluoksnis su ugniavietėmis, stulpavietėmis, nenustatytos paskirties duobėmis, akmenų konstrukcijomis, pavieniais radiniais, molio tinku, gargažėmis, šlaku.
Jame 2000 m. ištirtos geležies lydymo rūdnelės (radiokarboninė data 2340±60) liekanos, kurios liudija, kad lazdininkiečiai jau IV–III a. prieš Kr. jau mokėjo iš vietinės balų rūdos išsilydyti geležį.

Žardė- darbe net neminima:
Netoli Žardės piliakalnio, mokslininkų žiniomis, ne vieną šimtą metų gyventa senųjų kuršių. Šių metų tyrinėjimai parodė, kad čia būta didelio miesto, o jo gyventojai turėjo įsirengę gamybinę zoną, savotišką pramoninį rajoną, kur verstasi geležies rūdos gavyba bei lydymu.

Būtent geležies rūdai paruošti naudoti tokie šuliniai. Šiemet archeologės Ievos Masiulienės vadovaujamai archeologų ekspedicijai pasisekė rasti medinių rentinių šulinį, kurio vanduo naudotas rūdai plauti.

Tai unikalus radinys, tad mokslininkai nutarė jį iškelti, konservuoti ir parengti eksponavimui, o vėliau rodyti Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus lankytojams.

„Šulinys unikalus tuo, kad yra medinis. Šioje gyvenvietėje nebuvome radę kito tokio rentinio, jis suręstas iš pusiau tašytų beržo medienos rąstelių, o viršutinė dalis - iš pušies. Gruntiniai vandenys ir molis puikiai konservavo medieną. Panašių šulinių yra rasta Šiaulių rajone, Lieporių gyvenvietėje. Atlikti tenykščio radinio radiokarboniniai tyrimai leido nustatyti, kad šuliniai suręsti tarp 300-ųjų ir 500-ųjų mūsų eros metų. Medžiaga, kuri rasta aplinkui mūsų radinį, leidžia spėti, kad čia aktyviai lydyta geležies rūda nuo pirmo iki septinto amžiaus po Kristaus“, - pasakojo I.Masiulienė.
Imbarė: rasta rūdnelė. gyvenvietė datuojama jau Ia. pr. Kr. I puse. Tikslaus datavimo neradau, bet jau I m.e. amžiais čia pilna metalo. Vienas stambiausių kompleksų.
Dauglaukis:
Gyvenvietė[taisyti | redaguoti kodą]
50–70 m į rytus nuo kapinyno yra senovės gyvenvietė. Nuo 1990 m. ją tyrinėjo A. Malonaitis. Apie 2 m gylyje aptiktas 0,60-1,0 m storio kultūrinis sluoksnis su I–IV a. lipdyta keramika ir degėsiais, kaulų fragmentais, žalvario ir geležies šlako gabalais.

Skaitykite daugiau: http://kauno.diena.lt/naujienos/miesto-pulsas/archeologu-radinys-kl...
Padvariai minimi autorės, bet medžiagos neradau.

Sąrašą tikrai reikia tikslinti .....

Ką mes turime rytuose? Autorė teigia:
 o likusios – Aukštadvaris, Trakų r., Nevieriškės, Vilniaus r., Dūkštas, Ignalinos r., Baršėnai ir Petrešiūnai, Rokiškio r. – rytų ir pietryčių pakraštyje (3 il.).
Tikrinam:
Aukštadvaris:
R, P ir V pašlaitėse, 2 ha plote yra III-XIV a. papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1957-1958 m.), kurios iki 2,5 m storio kultūriniame sluoksnyje rasta pastatų, geležies lydymo krosnelių liekanų, įvairių metalinių dirbinių, lipdytos ir žiestos keramikos, gyvulių kaulų. apie kokį amžių datuojamos krosnelės? Geriausiu atveju IIIa.

Nevieriškės:
Paskutiniame piliakalnio apgyvendinimo etape, datuojamame I tūkst. pirmąja puse, aikštelė buvo apjuosta 5-9 m pločio moliniu pylimu. To laiko gyventojai jau naudojo metalinius įrankius bei papuošalus: aptikta geležinių ylų, smeigtukų, peilių, meškerės kabliukų, kirvio penties dalis, žalvarinių žiedų, apyrankių, įvijų, kabutis.

DūkšteliaiI : 1909 m. L. Kšivickis ištyrė visą piliakalnio aikštelę, kurioje aptiko apie 50 cm storio kultūrinį sluoksnį, židinių, 6x3,5 m dydžio, iki 1,5 m gylio žeminę, įvairių akmens ir kaulo dirbinių: ietigalių, kirvukų, ylų, galąstuvų; brūkšniuotos keramikos, gyvulių kaulų.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. antrąja puse – I tūkst. pradžia. Geležis neminima!!!!!!!!!!!

DūkšteliaiII: Antrasis piliakalnis (Putrakalnis) yra 350 m į ŠR nuo pirmojo. Jis įrengtas atskiroje pelkių juosiamoje kalvelėje Samanio ežero P krante. Aikštelė ovali, pailga R–V kryptimi, 11x7 m dydžio, iš visų pusių apjuosta greičiausiai natūralios kilmės pylimo, kuris aukščiausias V pusėje – 2 m aukščio, 13 m pločio. Jo žemėjantys iki 0,3 m aukščio, 7 m pločio galai juosia likusią aikštelės dalį. Šlaitai statūs, 4–6 m aukščio, akmeningi. Piliakalnis apardytas aikštelėje iškastos lobių ieškotojų duobės, Š šlaitas skalaujamas ežero. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai apaugę alksniais.
Piliakalnis datuojamas I tūkst.
Pasiekiamas iš Ignalinos–Zarasų plento (102) prieš Parsvėto ežerą pasukus į kairę (V) link Salako, prieš Samanio ežerą 100 m paėjus pėsčiomis į kairę (P) per šlapią pelkę (yra priekyje). Geležis neminima!!!!!!!!!!!!!!!!!!

Petrašiūnai: 1909-1910 m. L. Kšivickis ištyrė visą aikštelę - apie 915 m2. Kultūrinio sluoksnio storis pakraščiuose siekė iki 1,2 m. Čia buvo supiltas pylimėlis. Centrinę aikštelės dalį juosė 5-8 m pločio, iki 1 m gylio griovys. Kultūriniame sluoksnyje aikštelės pakraščiuose aptikti akmenų grindiniai, buvę dviem horizontais: tankesni - labiau paviršiuje ir padriki - arčiau įžemio. Rasta titnaginių gremžtukų, akmeninių įtveriamųjų ir su skyle kotui kirvių dalių bei išgrąžų, galąstuvų, molinių svorelių; kaulinių smeigtukų, kabliukų, adiklių, ylų, strėlių; geležinių ylų, peilių, pjautuvėlis, kabliukas, žalvarinių smeigtukų dalių, sidabro gabalėlis, lygios ir brūkšniuotos keramikos, gyvulių kaulų ir kt. 2003 m. A. Simniškytė piliakalnio V papėdėje ištyrė 16 m2, aptiko kultūriniu sluoksniu su brūkšniuota ir lygia keramika užpildytą 3 m pločio, 2 m gylio griovį.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. pabaiga - I tūkst. pradžia. Kur metalurgija?

Baršėnai: Baršėnų k. (Rokiškui raj.) apie 1985–1986 m. rasti net 4 akmeniniai kirvukai – 2 įtveriamieji ir kitų dviejų su skyle kotui dalys (jie šiuo metu yra privačioje kolekcijoje). Ten tekančiame upelyje aptinkama geležies gargažių. Greičiausiai čia bus buvusi neįtvirtina gyvenvietė. Švelniai tariant tai viskas apie tą metalurgijos centrą!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

Tai kokios išvados ? Kur ta metalurgija? Daugiau nei puse tūkstantmečio skirtumas vakarų naudai?




Edited by Kriwis 2014-12-12 15:14
Top of the page Bottom of the page



Jump to forum :
Search this forum
E-mail a link to this thread

 

(Delete all cookies set by this site)
Running MegaBBS ASP Forum Software
© 2002-2017 PD9 Software