Expert
Posts: 1941
  
| Rūdnelių, juo labiau menančių laikus prieš Kr. Ne ką turim. Žardėje ir Lazdininkuose tuo ir unikalios. Vieninteliame Aukštadvaryje rasta krosnelių liekanų. datavimas III-XIVa. Apie kokias kitas krosneles kalbam ? Nei vienoje vietoje iš kitų minimų nieko panašaus nėra.Radiniai išskirtinai kuklūs.
Dėl antropologinio tipo: Remiuosi Lietuvių Etnogenezė. Česnys C4.
I tūkstantmečio vidurio Lietuvos gyventojų antropologinės sudėties kitimų natūralia kaukolės kitimo evoliucija paaiškinti negalime....
Žinoma tie skirtumai nedideli, bet tendencija akivaizdi. Ji rodo, kad vakaruose plačiaveidiškumas palaipsniui silpnėja ir Žemaitijoje išnyksta. Iš to galima spręsti, kad plačiaveidis tipas į vakarus slinko, matyt, taikingai: siauraveidis buvo ne išstumtas iš savo arealo, o su juo maišomasi..... Ateivių infiltracija į giminišką aplinką bus buvusi taiki, gal dėl to materialinė kultūra jų infiltruotose teritorijose nepakito. Tai savotiškas precedentas vėlesnių , jau istorinių laikų įsrovių.....
Kokie lūžiai?
Ir pastebėjimas, kad pokyčiai įvyko būtent apie VIII a. pateikiami pavyzdžiai tą ilustruojantys: IV-Va. dar siauraveidžiai, o VIII-IX a. plačiaveidžiai. Čia Maudžiorų, Jauneikių duomenys.
Kitas dalykas, kad dažnai kalbama apie apie "Vidurio Lietuvą" ir ieškoma kažko tarp Dubysos ir Nevėžio. Bet tai buvo tik periferija. Ir ši teritorija buvo ištisai apaugusi miškais. Veiksmas vyko išimtinai upių slėniais. Ir kas būdinga , tai iki šiol čia puikios užliejamos natūralios pievos-ganyklos gyvulininkystei, žirgams veisti. Pavasario potvyniai natūraliai ivalo pakrantes ir jas patrešia. Epicentras neginčijamai yra Nemuno atkarpa nuo Jurbarko iki Rumšiškių. Ir ypač Kauno apylinkės. Ir čia visko yra ir umbų,, ir kirvių ir geležies apdirbimo pėdsakų , kalavijų ir be abejo "Žirgų kapų" su plokštiniais kapinynais. Ir kas įdomiausia, kad būtent čia ir susilieja tiek vakarų, tiek rytų įtakos.
O maišymosi mechanizmas paprastas: nuotakos ir vergai. Tokiu būdu vietinis etnosas per tris keturias kartas gali nebepažyztamai pasikeisti. Imkime šiuolaikinius pavyzdžius: Vakarų civilizacijos centai Europoje ir Amerikoje. Nereikėjo jokios invazijos, kad antropologinis tipas kardinaliai pasikeistų. Taip ir viduryje: geležinių įrankių ankstyvas panaudojimas sąlygojo žmonių resursų išaugusius poreikius. Atsirado pažangesnė žemdirbystė, kertami miškai. O kas I-V a. Rytuose? Geležies įrankių menkai. Dominuoja medžioklė ir rinkimas. Žemės prastos ( juk ir dabar tai smėlynai, žvyrynai. Šių dienų duomenys taip pat rodo, kad ūkininkavimo sąlygos net prie dabartinio technikos lygio yra nevienodos.
http://www.manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=22
Be to juk visi vieningai charakterizuoja brūkšnininkus: I-V kraustosi į piliakalnius. jie nuolat griaunami ir perstatomi. Jiems reikia nuo kažko gntis? Dar vienas pastebėjimas _ brūkšniuotoji keramika yra moteriška kultūra  Jos plitimas -tai moterų ekspansija? 
Edited by Kriwis 2014-12-16 16:39
|
Geležies metalurgija
