Forum of Lithuanian History

Forum of Lithuanian history is a place for discussion on the urgent problems of the Lithuanian history. Share your opinions!

Moderator of the forum - Tomas Baranauskas

Our website - Medieval Lithuania
viduramziu.istorija.net/en/


[ Taisyklės ] [ Правила ] [ Rules ]
 

Medieval Lithuania
Search | User Listing Forums | Calendars | Albums | Quotes | Skins | Language
You are logged in as a guest. ( logon | register )

Random quote: "Если это история, я предпочитаю о ней читать, а не участвовать в ней." Эдит Пиаф
- (Added by: Tomas Baranauskas)


Aisčiai. Santrauka
Moderators: Inga, Linas, Remigijus, Ibicus

View previous thread :: View next thread
       FORUMAI -> Lietuvos istorijos forumas Message format 
 
Kriwis
Posted 2014-12-29 22:10 (#96250)
Subject: Aisčiai. Santrauka



Expert

Posts: 1941
50050050020020010101010
https://www.leu.lt/download/9802/e.%20jovaisos%20apzvalga.pdf

Tiksliai nenurodoma autorystė , bet panašu, kad tai yra E.Jovaišos darbų apie Aisčių pasaulį santrauka.

labai aiški išdėstyta pozicija:
Aisčių pasaulis, į jį žvelgiant atsietai nuo menamosios šiaurinės gotų istorijos, senajame geležies amžiuje patyrė
audringos sklaidos ir migracijos laiką (13:1–13:5 il.). Aisčiai iš Vyslos žiočių, Sembos pusiasalio ir Lietuvos bei
Latvijos pajūrio tarp 10 ir 40 metų pajudėjo visomis kryptimis, kurias apribojo tik Baltijos jūra. Aisčių kultūra plito
Pamaryje įgaudama Vielbarko kultūros pavidalą ir kartu su Mozūrų ežeryno baltais sudarydama pietinę vakarų baltų /
aisčių dalį. Iš Sembos ir Lietuvos pajūrio migruojantys aisčiai sukūrė centrinę aisčių šaką, kurios skiriamuoju bruožu
visose trijose šios šakos kultūrose tapo plokštiniai kapai, būdingi Vakarų ir centrinei Lietuvai bei Nemuno žemupiui.
Gali būti, kad šiaurinė aisčių migracija iš Lietuvos ir Latvijos pajūryje buvusios Vakarų baltų pilkapių kultūros sukūrė
šiaurinę vakarų baltų šaką – Pilkapių kultūrą, kuri nusidriekė iki Gaujos šiaurėje, Dauguvos vidurupio ir Šventosios
rytuose, kur ši susitiko su Brūkšniuotosios keramikos kultūros žmonėmis 


Šiaurinė gotų istorija nepaaiškinama nei archeologija, nei kalba, nei rašytiniais šaltiniais. Remiantis archeologija, reikia
pasakyti, kad: 1) Vielbarko kultūros ankstyvoji raida (gotams priskiriama kultūra) matoma baltų vandenvardžių ir
baltiškų archeologinių kultūrų teritorijoje – Pamaryje; 2) Pamarys nuo VII–VI amžiaus pr. Kr. laikytinas vakarų baltų
kultūros įtakos zona, kurioje išsivystė Vakarų baltų pilkapių kultūros šaka – Veidinių urnų kultūra, kuri, būdama
labiausiai į vakarus nutolęs baltų kraštas ir artimiausias germanų kaimynas, nuo seno išsiugdė savitą kultūrą, tačiau
daugelis jos laidosenos ir daiktų kultūros elementų yra tapatūs kitoms Vakarų baltų pilkapių kultūros sritims – M.
Gimbutienės terminija šnekant, Sembos–Notangos, Vakarų Mozūrijos, Kuršių (Vakarų Lietuva ir Vakarų Latvija) ir
sūduvių (jotvingių) Rytų Mozūrijoje; 3) ankstyvojo geležies amžiaus pabaigoje ir ypač tarp 10 ir 70 naujosios eros metų
visoje vakarų baltų erdvėje prasidėjo kultūros kaitos procesas, kuris reiškėsi naujomis daiktų kultūros formomis ir ypač
laidojimo paminklų formos kaita – perėjimu nuo pilkapių prie plokštinių kapų, nuo kūnų deginimo prie nedeginimo
papročio. Ši kaita ryški Vielbarko kultūroje, Vakarų Lietuvoje ir naujųjų kultūrų sklaidoje centrinėje vakarų baltų
dalyje. Pilkapių pylimo paprotys neišnyko – tęsiamas naujosiose kultūrose (Pilkapių kultūra šiaurėje) ar abiejų
sugyvenimu (Vielbarko, Sembos-Notangos kultūros, Lietuvos Užnemunės kultūra, kuri pastaruoju metu traktuojama
kaip galindų (Bogačevo kultūros) įtakos zona. Vielbarką su kitomis vakarų baltų kultūromis sieja ir segių – profiliuotų,
laiptelinių, emaliuotų, lankinių lenkta kojele ir lankinių žieduotųjų – paplitimas; 4) Gintaro kelio archeologija, ir ypač jo
pagrindinis maršrutas į Vyslos žiotis, gali būti papildoma prielaida, kad Gintaro kelio metu Vyslos žemupys buvo
kontroliuojamas aisčių, kurie per vidurupį ir aukštupį kontroliavusius lugijus ir jų padedami arba be jų susisiekė su
Gintaro kelio romėnų pagrindiniu prekybos miestu Karnuntumu; 5) akcentuojamas Vielbarko arba gotų kultūros
mirusiųjų erdvinis orientavimas nėra Vielbarko kultūros savastis – erdvinio mirusiųjų orientavimo ir Dangaus dievybių
garbinimo tradicija, mirusiuosius orientuojant į Dangaus šviesulių – Saulės, Mėnulio ir Mažųjų Grįžulo Ratų – padėtis
laidojimo metu yra bendras ir kitoms iš pirmųjų aisčių žemių išėjusioms kultūroms; 6) remiantis archeologija niekaip
neįrodoma šiaurinių germanų iš Skandinavijos pietinės dalies vakarinės ar rytinės pusės migracijos galimybė.
Neįrodoma ji, kaip tai yra pažymėjęs ne vienas autorius, ir iš Gotlando. Pietinės Skandinavijos I–II amžių archeologija
nemato kultūrinių galimybių susiformuoti tokiai situacijai, kai galima reikšminga migracija į kitus kraštus. Atvirkščiai,
tuometinės kultūros sklaidos kryptis buvo nukreipta iš kontinento į salas, o I–II–III amžių Gotlando ir kontinento
kultūrų santykiuose galima įžiūrėti kontinento dominavimą ir net kultūrinę bendrystę (V. Žulkus);
7) archeologų
nustatyta Vielbarko vyrų kapų beginklė tradicija gali paaiškinti antikos autorių pastabą „labai taikinga aisčių gentis“, ir
tai dar kartą sustiprina argumentą, kad Vielbarko kultūra laikytina aisčių kultūros dalimi.
 


O pas mus forume trukt už vadžių vėl iš pradžių: laužomos ietys dėl Jordano fantazijų...

Edited by Kriwis 2014-12-29 22:21
Top of the page Bottom of the page



Jump to forum :
Search this forum
E-mail a link to this thread

 

(Delete all cookies set by this site)
Running MegaBBS ASP Forum Software
© 2002-2017 PD9 Software