Extreme Veteran
Posts: 523
 
Location: Vilnius |
Būtų įdomu ir svarbu šį klausimą pasvarstyti smulkiai, bet ne su žmogumi, besitaškančiu tokiais žodžiais, kai tik kas jam nepatinka. Nors ir argumentai tokie, kokiems tinka vaikiškas įvertinimas: „Tu durnas! — Pats tu durnas“.
Jei esat miesčionis be tvirtų sveikų lietuvių kalbos šaknų, jei visa išmintis knyginė be gyvos kalbos jausmo, bet vis tiek įdomu, tai tyrinėjimą siūlau pradėti prancūzų kalbos fonetika. Yra niaurojimo likučių ir lenkų kalboje bei rašyboje (ten juk sulenkinti lietuviai). Galop atsiverskite akad. Girdenio raštus, dar geriau paklausykite jo niaurojimo įrašų, turėtų būti LRT sandėlyje. Iškart atpažinau teisinga ir sava, nes nosinė tartis nėra visai išnykusi, aš ją žinau gyvai, taip dar šnekėjo mano močiutė, kaimynai. Nosiniame garse nėra nei N, nei M, nei jokio balsio.
Balsių trumpėjimo dėsnis yra, bet niaurojimo raidos klausimu jis niekuo dėtas: daugumoje žodžių nosinis garsas išsiskyrė į dvigarsius ir ilguosius balsius, kaip kad mokįti → mokinti | mokyti.
|
Totila
