   
| „Valyti, kuopti“ – ir kaip tai tinka tai upelei? ar ji buvo nuolat valoma ir kuopiama? yra tokių istorinių duomenų?
Nei tokių, nei kokių kitų tiesioginių duomenų nėra. Bet upė teka šalia tankiai gyventų vietų, todėl pastoviai teršiama tikrai buvo. Vėliau, apsigyvenus tose apylinkėse emigrantams (totoriai, karaimai, žydai), upė galėjo būti ir valoma, ir kuopiama.
Taigi, kol kas:
bagaudas (bėgaudas, bogūnas, pabėgėlis) > „vagoth“ > vokietis
vienintelis spėjimas, kuris remiasi tikrais istoriniais ir kalbiniais duomenimis, o ne svaičiojimais
Kaip bagaudas tapo vagoth - pritempti galima. Bet, kaip minėjau, labai jau keistas vagoth virtimas vokiečiu. Iš karto keturi ar penki tarsnių virtimai negalėjo įvykti, trūksta daug tarpinių variantų. "...buvo tarpinės žodžio kitimo grandys, kurios gal dar bus aptiktos" - nėra istoriniai ir kalbiniai duomenys. Jei jau baltai visiems vokiečiakalbiams pritaikė vieną vokiečių (vokių) terminą, tai ta vagoth gentis turėjo būti didelė, įtakinga ir gyventi su baltais artimoje kaiminystėje. Tai iš principo ta pati Bugos ir Andzelmyno teorija apie Vakiją, tik iš kito galo perskaityta, o ją kaip ir atmetėte jau. Kuriam istoriniui laikotarpiui priskirtumėt vokietis (vacis, vokis) atsiradimą baltų kalbose? V amžius ar vėliau? |
Vokietijos vardo kilmė
