
        
| Dėl pastoviai teršiamos ir kuopiamos upės, tai tikrai, čia juokaujate, ar rimtai?
Čia aš taip lyriškai "kaimietiškai". Panašiai kaip Lietuva nuo lietaus. Manau kad upė tikrai buvo kuopiama, nes totoriai mėgo valtimis plaukioti. Tik šaltinių tam neturiu, niekad nesigilinau į to krašto buitį. Gal kas žino ir pateiks? Aš, pavyzdžiui, žinau, kad Nevėžį tikrai nuo bebrų "darbelių" valydavo, nes laivybai trukdė.
Bet jei šaltinis ir atsirastų, manau kad upės pavadinimas senesnis už totorių laikus.
vokiečiai turi penktadalį lietuviško kraujo :), taigi kaip ir giminės
Giminės ne tik krauju, bet ir kalba, kas pastoviai užmirštama.
Turi slavai купец, o lietuviai kupčių. O viduramžių germanai kaupmaną ir Kopenhagą (paraidžiui - pirklių miestą). Pasaulinio garso lingvistai net raitosi ties šia šaknimi, negalėdami sugalvoti jiems priimtinos etimologijos. Populiariausias variantas: Europoje šį terminą paplatino gotai (kaupon), patys nusižiūrėję nuo lotyniško caupo. Tik nutylima, kaip gotai nunešė šį žodį pas finus. Ir dar labiau neaišku, kaip gotai galėjo "gotišką" žodį paplatinti po to, kai patys jau gyveno Imperijos žemėse ir "vaikėsi" lotynų kalbos. Daug realesnė būtų baltiška šio žodžio etimologija, susijusi su gintaro kaupimu ir prekyba.
iki krikšto tas žodis turėjo turėti tik pravardės reikšmę – 'pabėgėlis, valkata, vagis, plėšikas'
Likau nesupratęs - vokietis nuo vagoth genties vardo, ar ne? |