 Extreme Veteran
Posts: 599
      
|
Bolia - 2015-08-25 21:36
iki krikšto tas žodis turėjo turėti tik pravardės reikšmę – 'pabėgėlis, valkata, vagis, plėšikas'
Likau nesupratęs - vokietis nuo vagoth genties vardo, ar ne?
Kaip jau minėjau, iki krikšto apeigos nebūta tikrinių vardų, tik bendrinės pravardės.
Taigi, „vagoth“ negalėjo būti genties (tikriniu) vardu, tik pravarde, su galima antrine reikšme „vagys, valkatos“, žodžio gi pirminė reikšmė „bėgliai, bogūnai, bėgaudai“ (žodis „bagaudai“ paminėtas 3 a.).
Remiantis, tamstos „Vokės“ etimologizavimų pagrindu tikriausiai turėtume savo gyvenamuosius būstus vadinti „šlavynėmis“ (ten nuolat šluojame!), „valgynėmis“ (ten nuolat valgome!), „persirengynėmis“ (ten nuolat persirenginėjame!) ir „miegynėmis“ (ten kasnakt miegame!). Bet argi taip yra? Aišku, kad ne, juk pavadinimai dalykams suteikiami pagal esminę išskirtinę jų savybę ar ypatybę, o ne šalutinę ar pagalbinę. Taip, butas ir būstas pareina nuo „būti“, o „namas“ per „numas“ nuo „(n)dūmas“ (kaip matome – labai senovinis pavadinimas). |