Extreme Veteran
Posts: 530
 
Location: Vilnius | Liaudas - 2015-08-26 08:40
Kaip jau minėjau, iki krikšto apeigos nebūta tikrinių vardų, tik bendrinės pravardės.
Gyvulius krikštyti vardais irgi privertė bažnyčia? Lietuvio ūkininko kiekvienas naminis gyvulys turėjo savo vardą ir (džiugiai) atpažindavo, juo šaukiamas. Tą liudiju savo akimis pats, man nereikia skaityti etnologų talmudų.
Net ir pats krikštas — visai ne bažnyčios atneštas žodis, o sava lietuvių sąvoka, tyčia sukeista prasme, Kristaus sekėjus kristonis Lietuvoje oficialiai pervadinus krikščionimis.
Taigi, „vagoth“ negalėjo būti genties (tikriniu) vardu, tik pravarde, su galima antrine reikšme „vagys, valkatos“, žodžio gi pirminė reikšmė „bėgliai, bogūnai, bėgaudai“
Tokiai išvadai nereikia loginių spekuliacijų, tikrinių vardų kilmės hipotezės — nes tie pagaudai bogaudai buvo žlungančios Vakarų Romos imperijos tarnai.
Tarnai neturi tautybės — nesvarbu, kokios bebūtų kilmės, jie yra nutautę ir savo šeimininkų kalba (tiksliau savo puskalbe), šiuo atveju lotyniško pagrindo tarmėmis šnekantys pasipūtėliai, tačiau gudų atleisti iš pareigų kaip netikėliai, o savarankiškai gyventi nemokantys bedaliai.
|
Vokietijos vardo kilmė
