Bolia - 2015-08-26 19:33
turėtume savo gyvenamuosius būstus vadinti „šlavynėmis“ (ten nuolat šluojame!), „valgynėmis“ (ten nuolat valgome!), „persirengynėmis“ (ten nuolat persirenginėjame!) ir „miegynėmis“ (ten kasnakt miegame!). Bet argi taip yra?
O kodėl nėra? Juk turime valgomąjį
(ten nuolat valgome
), miegamąjį
(ten nuolat miegame
), drabužinę
(kur persirenginėjame ir laikome drabužius
), skaityklą
(kur skaitome knygas
), svetainę
(kur priimame svečius
) ir daugybę kitų patalpų priklausomai nuo būsto dydžio ir poreikio. O visos patalpos kartu sudėjus jau turi ir savo pavadinimą
(bustas, namas, troba, sodyba, dvaras ir kt.
), vėlgi priklausomai nuo dydžio ar kitų požymių. O Vokės dėl jos pavadinimo, kokios bebūtų kilmės, juk niekas nenustojo
upe vadinti.
„vagoth“ negalėjo būti genties (tikriniu) vardu, tik pravarde, su galima antrine reikšme „vagys, valkatos“, žodžio gi pirminė reikšmė „bėgliai, bogūnai, bėgaudai“
Jeigu ir taip, tai tie
vagoth, kurie Jordano paminėti gyvenantys Skandoje tarp daugybės kitų genčių - tai čia kaip ta pravardė pas metraštininką pateko? Gal tie bėdžiai anksčiau bus su baltais daug bendravę ir jų kergiamą pravardę sau į etnonimus pasisavinę? Bat kaip tada jie galėjo nežinoti kad tai žeminantis vardas? O gal Jordanui koks baltų vadukas apie Skandą pasakojo? Tai tada gautųsi, kad visa eilė Jordano suminėtų genčių niekada neegzistavo, nes tai tik baltiškos pravardės. O tai jau negali būti tiesa, nes nemažai genčių vardų patvirtina kiti šaltiniai, kuriuos surašė romėnai ar graikai.
Kitaip sakant, man vis dar neaiški
vagoth rolė Jūsų teorijoje. O gal tą paminėjimą verta atmesti kaip nelabai tinkamą?
Vokietijos vardo kilmė
