
        
| sakykim, vardas gautas kažkokiu senoviniu papročiu
Yra daugiau ar mažiau žinomas vienas paprotys. Gimus vaikui po kurio laiko jį apžiūrėdavo vietinis vaidila ir išpranašaudavo ateitį. Nebūtinai iš karto, kartais ilgai žiūrėdamas į žvaigždes, paukščius ar atlikęs kokį ritualą. Be abejo, ne visi eiliniai sodiečiai sulaukdavo vaidilų dėmesio, tekdavo apsiriboti seniūno ar tiesiog šeimos galvos patirtimi. Tačiau pagal tą pranašystę, kiek joje tiesos bebūtų, suteikdavo vardą naujagimiui, taip pat praktiškai nulemdavo jo likimą (pvz žmogus, išpranašautas tapti kalviu, to amato ir mokydavosi). Kunigaikščio Kęstučio ir vaidilutės Birutės sūnus nebuvo eilinis kūdikis, jam likimą turėjo pranašauti aukščiausi Lietuvos dvasiniai vadovai, galbūt net pats krivių krivaitis. O kai reikalo imasi "profesionalai" (gerąja prasme), belieka tikėti kad savo darbą atliko gerai. |