
        
| Tarp kitko, „lietuviška pagonybė“ ir jos „šaltiniai“ manęs nedomina.
Supratau. Tai ir nekalbėkite daugiau apie ją (kaip kad kiaulė nekalba apie debesis).
Ką rašėte apie vardų suteikimus yra vėlesnių laikų prasimanymai
Tamsta tai nusprendėte tik pagal savo suvokimo galimybes. Keliais posmais aukščiau jau minėjau, kad be istorijos šaltinių yra dar gyvoji atmintis - mūsų tautosaka, kurios didelę dalį nuo užmaršties išgelbėjo praeitų amžių užrašinėtojai. Metraščiuose nėra aprašyto ne vieno pagoniško ritualo, yra tik keletas paminėjimų juo buvus. Maniau kad suvokiate tokios padėties aplinkybes, juk dažnai prikišate krikščionybės aktyvistams už pagoniškų liekanų naikinimą... Bet tautosakos ištrinti buvo neįmanoma, ir ji išliko su visa savyje užkoduota informacija. Stebėjau ne vieną romuvietišką vardo suteikimą vaikui, ir ne Tamstai žarstyti kas yra prasimanymai, ir kas buvo, yra ir išliks dar ilgam.
Bet kam aš čia aiškinu, gi nedomina. |