    
| Manau vadovaujatės sena kliše, kad girdi buvo taikūs, todėl tik taikiai medžiojo
Tikrai ne. Nesivadovauju nei senomis, nei naujomis klišėmis. Kariavo jie nuo pačių seniausių laiku, ir tarpusavyje, ir dar su neandartaliečiais kadaise pliekėsi. Tikriausiai net lazdomis, kaip Tuskawas teigia. Tik, mano nuomone, iki virvelininkų laikų nebuvo tokių dalykų kaip pastovios karinės grupuotės, ir remiuosi būtent tuo, kad nebuvo specialiai kovai pritaikytų ginklų (kurie efektyvesni nei medžiokliniai).
Laivinis kirvis niekaip nepasižymi kovinėmis savybėmis, geresnėmis už bet kurį kitą, neturintį tokios formos. Kirsti medžius jis puikiai tinka
Du iš trijų laivinių kirvių medžiams kirsti visiškai netinka - jų ašmenys išplatinti tik į vieną pusę ir įstriži, arba jų visai nėra, paliekant tik aštrų smaigalį. Toks kirvukas ant ilgo koto buvo grėsmingas ginklas artimoje kovoje, ir nebuvo efektyvesnio iki kalavijų atsiradimo, o tai įvyko jau tik metalų amžiuose. Dėl ieties kita kalba, bet ji buvo daugiau mėtomasis ginklas, t.y. ne artimos kovos. Galimai virvelininkų karys buvo ginkluotas ir ietimi, ir kirviu. Dar gal kokį peilį ar kitą duriamą įnagį turėjo.
dažniau jis buvo naudojamas valdžios reprezentacijai..... taigi labai kovinis
Kokių tik nėra nuomonių - reprezentacinis, apeiginis, svorio matas, būrimo įrankis, priemonė prieš piktas dvasias ir pan.. Manau esmė ne vienkartinis panaudojimo atvejis, o visas pluoštas galimybių. "Išmanusis kirvis", naujoviškai tariant. Todėl jų tiek daug ir buvo. Jei būtų nešiojusi tik valdžia, kaip Rymantienė mano, dabar rastumėm jų tik vienetus. Be abejo, valdžiažmogiai turėjo gražiai nušlifuotus kirvius (tokius, kaip ant baltarūsiškų pašto ženklų), o žemesnio rango nešiojo jau paprastesnius. Bet kuriuo atveju tai buvo kario plačiąja prasme atributas, ir tikrai ne medžiotojo ar grybų-uogų rinkėjo. |
Neolito žemdirbiai nebuvo pacifistais
