Forum of Lithuanian History

Forum of Lithuanian history is a place for discussion on the urgent problems of the Lithuanian history. Share your opinions!

Moderator of the forum - Tomas Baranauskas

Our website - Medieval Lithuania
viduramziu.istorija.net/en/


[ Taisyklės ] [ Правила ] [ Rules ]
 

Medieval Lithuania
Search | User Listing Forums | Calendars | Albums | Quotes | Skins | Language
You are logged in as a guest. ( logon | register )

Random quote: "Events in the past may be roughly divided into those which probably never happened and those which do not matter." William Ralph Inge (1860 - 1954)
- (Added by: Tomas Baranauskas)


Baltų kilmė. Girininkas
Moderators: Inga, Linas, Remigijus, Ibicus

View previous thread :: View next thread
       FORUMAI -> Lietuvos istorijos forumas Message format 
 
Tuskawas
Posted 2015-08-26 23:47 (#96627 - in reply to #96619)
Subject: Re: Baltų kilmė. Girininkas



Expert

Posts: 2248
500500500500200101010105
Bolia - 2015-08-26 19:02

nemaišo padaryti išvados kad Lietuvoje IE kalbą atnešė mistinės poledyninės amazonės 



Kur tokią išvadą radote? Pas Girininką to nėra. 


Tikrai yra pas Girininką tokios išvados, tik reikia mokėti iš teksto suprasti ką autorius nori pasakyti:

Genetikai nustatė, kad pas lietuvius dažnesnės labai anksti Europoje pasirodžiusios mtDNR sekos. Tarp jų išskiriamos H, U, J, T, I, W mtDNR sekų grupės ir U grupės - K, U4, U5al, U5b, U5? bei T grupės - T1 pogrupiai (Kasperavičiūtė, Kučinskas 2001: 45). Kaip šių mtDNR sekų grupių pasirodymą pas Lietuvos gyventojus galima interpretuoti archeologiniais duomenimis?
Ankstyviausių mtDNR sekų grupių pasirodymą, kaip jau minėta, reikėtų sieti su vėlyvojo paleolito kultūromis: I - su vėlyvojo rytų Graveto kultūra, H - su Madleno kultūromis. Vienu metu, kaip ir Madleno kultūrų gyventojai, Rytų Pabaltijo paleolito raidai įtakos galėjo turėti į rytus ir pietryčius nuo Lietuvos gyvavusios Grensko (Гренск), Krasnoseljės (Красноселье) kultūros, kurios, matyt, galėtų būti siedinamos su U haplogrupe. Svidrų kultūrą, kurios dalis galėjo formuotis dėl vakarinių Madleno kultūrų įtakos tektų siedinti su H haplogrupe, o Rytų ir Pietryčių Europos Osokorivkos (Осокорiвка), Zimivnikų (Зимiвники) (Залiзняк 1998: 124-128, 150-159) kultūrų su mikrolitų apdorojimo technikos įtaka - su U ir I haplogrupėmis. Aptariant Svidrų kultūros susidarymo ypatumus, galima pabrėžti, kad vėlyvojo paleolito laikais Lietuvos teritorija atsidūrė kryžkelėje tarp Pietryčių ir Vakarų Europos kultūrų įtakos zonų. Svidrų kultūros tyrimai patvirtina, kad ši kultūra padarė didelį poveikį vėlesnės mezolitinės Kundos kultūros raidai. Mezolito laikotarpio kultūrų žmonių genofonde turėjo išlikti visų vėlyvojo paleolito mtDNR sekų grupės. Mezolite, sustiprėjus mikrolitizacijos procesui, kuris siejamas su vakarų Maglemosės bei pietų Kudlajevkos (Кудлаiвка) ir Stawinoga kultūromis, turėjo sustiprėti H ir I haplogrupių įtaka. Dėl Lietuvoje pasirodžiusios Nemuno (Janislawice) kultūros, kurios susidarymą sąlygojo Maglemosės kultūra, galėjo dar labiau sustiprėti H haplogrupės įtaka. /254/

Įtikinamiausiu indoeuropiečių formavimosi laikotarpiu reikėtų laikyti paskutinio ledynmečio išplitimo ir traukimosi laikotarpį. Tuo metu dauguma žmonių buvo priversti apsigyventi Europos pietuose, rytuose ir pietvakariuose. Traukiantis ledynui, paskui šiaurės elnių bandas į šiaurinės Europos teritorijas iškeliavo bendruomenės, kurios galėjo kalbėti nediferencijuota indoeuropiečių bendruomenių kalba.
Žmonės, galėję kalbėti indoeuropiečiams artimomis kalbomis, kilo, matyt, iš tų vietų, kurias genetikai sieja su mtDNR sekų H, U, I, J, T grupių kilties vieta. Visos šios mtDNR sekos yra labai senos ir Europą iš Artimųjų Rytų pasiekė dar iki paskutinio ledyno pasitraukimo pradžios. Čia vyraujančiomis turėjo būti protoindoeuropietiškosios žmonių grupės, kurios maksimalaus ledyno išplitimo laikotarpiu galėjo gyventi tik pietinėse Karpatų, Alpių priekalnėse, Apeninuose, Balkanų ir Pirėnų pusiasaliuose - kur dar augo miškai. Mainų ir bendravimo sujungta žmonių grupė buvo pajėgi išlaikyti kalbinį pastovumą, kuris po ledynų traukimosi galėjo tapti atviras naujadarams ir kalbiniams mainams. Šį laikotarpį būtų galima vadinti senųjų Europos autochtonų išplitimo laikotarpiu, kai jie apgyvendino Šiaurės Europą šiauriau Valdajaus aukštumų iki Vakarų Prancūzijos. Jiems buvo būdingos vėlyvojo paleolito - ypač Madleno ir Svidrų, o mezolito laikotarpiu - Kundos (Pulli), Maglemosės ir Nemuno (Janislawice) kultūros, kurių pagrindu formavosi Volgos aukštupio, Dniepro-Doneco, Narvos, Dubičių, Ertebolle-Ellerbek, linijinės-juostinės keramikos, piltuvėlinių taurių, Baalberge, Michelsberger ir kt. kultūros. Visos šios kultūros turėjo daug bendrumų, atsiradusių ir klestėjusių dėl mainų. Įvairiarūšiai mainai negalimi be kalbinių bendrybių atsiradimo. Todėl minėtų kultūrų gyventojų kalba ir tolo (dėl kultūrinių bendruomenių izoliavimosi tendencijų), ir panašėjo (dėl išorinių tarpkultūrinių ryšių), kol susiformavo atskiri indoeuropiečių kalbiniai junginiai.
Top of the page Bottom of the page



Jump to forum :
Search this forum
E-mail a link to this thread

 

(Delete all cookies set by this site)
Running MegaBBS ASP Forum Software
© 2002-2017 PD9 Software