|
 Expert
Posts: 2248
         
| Bolia - 2015-08-26 20:43
tą hibridą naudoja Girininkas
Ką naudojo Girininkas, tai aš žinau. Bet po ledynmečio dar ilgai teko laukti šukinės dubinės keramikos, o čia Leliwa tėškia - fino-ugrų haplogrupės.
ne ne, jūs vėl skubate, tokie teiginiai yra pas Girininką tik dar kartą pridursiu, kad 16 hg yra senesnė N1c1 versija:
Kalbant apie 16-os haplogrupės chromosomas, kurios dažnos tik tarp lietuvių ir latvių, lyginant su kitomis indoeuropiečių tautomis (Kasperavičiūtė, Kučinskas 2003: 8). Tai galima paaiškinti kultūrine Rytų Pabaltijyje neolito situacija. Rytų Pabaltijyje per visą neolitą gyvavo Narvos kultūra. Ankstyvajame neolite ji buvo vyraujanti ne tik Lietuvos, Latvijos, Estijos, bet ir atokesnėse Šiaurės rytų teritorijose (Girininkas 1994a; Kriiska 1999: 173-183; Турина 1967). Vėliau, jau viduriniame neolite, iš Šiaurės rytų ir rytų Pabaltijį pasiekė šukinės-duobelinės keramikos kultūros gyventojai, kurie įsikūrė tiesiog tarp Narvos kultūros bendruomenių. Jų įtakos zona siekė Šiaurės ir Šiaurės rytų Lietuvą, Latviją, Estiją, Šiaurės Baltarusiją, dalį Suomijos ir kitas labiau į rytus nutolusias dabartinės Rusijos teritorijas (Girininkas 1994a; 2000d: 104-105; Zagorskis 1965). Todėl 16-os haplogrupės chromosomos, kurioms būdinga TatT>C pakaita, yra dažna pas šiaurės ir rytų baltus, nes ir archeologiniai tyrimai patvirtina, kad kaip tik čia buvo stipriausias šukinės-duobelinės keramikos kultūros poveikis. Procesas atsispindi ir kalboje - finougriškų hidronimų ir toponimų paplitime (Агеева 1989; Ванагас 1980: 119-123). Rytų Pabaltijyje finougrų sumažėjo (gal buvo išstumti) tik VI-IX a., kai slavų stumiami rytų baltai įsikūrė dešiniajame Dauguvos krante bei apsigyveno visame Gaujos upės kairiajame krante ir jos aukštupio baseine, o finougrų ir baltų ribos nusistovėjo maždaug prie dabartinių Latvijos-Estijos sienų.
Edited by Tuskawas 2015-08-26 23:54
| |
|