Forum of Lithuanian History

Forum of Lithuanian history is a place for discussion on the urgent problems of the Lithuanian history. Share your opinions!

Moderator of the forum - Tomas Baranauskas

Our website - Medieval Lithuania
viduramziu.istorija.net/en/


[ Taisyklės ] [ Правила ] [ Rules ]
 

Medieval Lithuania
Search | User Listing Forums | Calendars | Albums | Quotes | Skins | Language
You are logged in as a guest. ( logon | register )

Random quote: "Jeśli chwalić się to Krakowem, jak mieszkać to w Warszawie, a jak kochać to Wilno."
- (Added by: Tomas Baranauskas)


Runos Lietuvoje
Moderators: Inga, Linas, Remigijus, Ibicus

View previous thread :: View next thread
       FORUMAI -> Lietuvos istorijos forumas Message format 
 
Marius, A.
Posted 2016-09-29 22:16 (#96984 - in reply to #96983)
Subject: RE: Brahmi?


Member

Posts: 30
101010
Turbūt, kad taip - brahmi, tiksliau jo variantas, naudotas slavų ir baltų kraštuose. Tik norint perskaityti, reikia pirma turėti užsirašius visą įrašą, o ne atskirą jo fragmentą.

Panagrinėjus daugiau įrašų, galima pastebėti, kad skirtumų yra, kai kurie ženklai visiškai kitokie negu brahmi, bet labai artima giminystė yra akivaizdi. Kitas dalykas, kad nors bazinis raidynas man jau kaip ir aiškus, bet daugumą žodžių mūsų kalboje sudaro sudėtingesni skiemenys, kuriems užrašyti turėtų būti naudojamos ligatūros, ir jų visų iki galo dar neišsiaiškinau (nors paskyriau tam ne vienerius metus), tad pernelyg tų tyrimų ir neviešinu - noriu pirma įsitikinti, kad nesuklydau, nes tikimybė, kad ši hipotezė klaidinga, tikrai yra nemaža, ypač, turint omenyje didžiulį atstumą ir neturint duomenų apie tiesioginius kultūrinius kontaktus.

Skiemeninis raštas, be aiškių privalumų (glaustumo, vaizdumo), deja, turi ir savo trūkumų, lyginant su dabar mums įprastu "raidiniu", nes neturi savikorekcijos mechanizmo. Kadangi visi mūsų kalbos žodžiai sudaryti iš skiemenų, tai net ir neteisingai interpretavus kurį nors ženklą, galima gauti visai prasmingą žodį. Pačiam teko ne kartą dėl to iš pradžių apsidžiaugus vėliau nusivilti. Laimei, rašto paminklų iš tiesų yra išlikę gerokai daugiau, negu anksčiau įsivaizdavau, tai pasitikrinti, visgi, įmanoma, tik tai ilgiau užtrunka.

Kada mes ėmėme naudoti šį raštą? Sunku pasakyti - vargu, ar prieš 2 tūkstančius metų. Nors ant kai kurių brūkšniuotosios keramikos (iki III a.) dirbinių yra sutinkama kažkokių ženklų, bet ar jie perduoda žodžius, ar kažkokias bendresnes idėjas - nesiimu spręsti, nes gyvai tų dirbinių nemačiau, o tik kelis perpaišytus svarelių, smagratėlių ar puodynių fragmentus. Tiksliai jie perpaišyti, ar ne - neaišku, nes net tą patį dirbinį skirtingi autoriai galėjo skirtingai pavaizduoti. Abejonių kelia ir tai, kad ant kito panašaus laikotarpio dirbinio - II-III a. segės iš Stanaičių (Vilkaviškio r.) kapinyno (apie ją rašo A.Stabrauskas, Liaudies kultūra, 2005/4) - ranka išraižyti simboliai labiau primena skandinaviškas runas, nors patys segės ornamentai gal ir gali būti perskaitomi ir skiemenimis (visgi, tai jau būtų pernelyg nekritiškas požiūris).

Norint būti tikram, manau, reikėtų ieškoti dirbinių su vėliau ranka padarytomis žymėmis arba tokių "ornamentų", kurie būtų asimetriški. Lietuvoje, kiek galiu spręsti iš internete prieinamų šaltinių, iš archeologinių radinių tai galėtų būti ženklai ant vieno iš Linkaičių (Joniškio r.) rago pasaitėlio fragmento (III-IV a.), jei jo piešinys tikslus. Jį atmetus, ankstyviausi įrašai, kuriuos galima bent apytiksliai datuoti, liktų iškilūs ženklai ant XII a. plytų iš Gardino (iš Kaložos ir Žemutinės cerkvių bei Pietinio bokšto, nors jie labiau primena paprastas tamgas arba net raides, o kitiems lietuviškiems ženklams artimesni tik XIV-XV a. pilies plytose įrėžti ženklai) ir XI-XIII a. įrašai ant daugybės kaulų likučių iš Maskovičių k. (Ratiūnų k.) prie Breslaujos (kuriuos E.A.Melnikova bandė visaip pritempti prie skandinaviškų runų, neva dėl izoliacijos iki neatpažinimo pakeitusių savo formą).

Sudėtinga ornamentika, paliekančia erdvės interpretacijoms (ir vilties rašto atsiradimo Lietuvoje paankstinimui), pasižymi V-VI a. segė iš Vidgirių (Pagėgių sav.) kapinyno.

Iš kaimyninių kraštų nemažai urnų su panašiais ženklais yra radę vokiečiai tuometinėje Prūsijoje (tiksliau, Mažojoje Lietuvoje ir sūduvių-galindų paribyje). Jas aprašė W.Gaerte (1929), bet datavimas neaiškus (bent man, kaip nespecialistui). Iš dabartinių laikų radinių, tai iš Prūsijos, turbūt, ankstyviausias būtų XI a. pradžios žvejo amuletas iš Gdansko, išpjaustytas ant eršketo kaulo. Kiek mažiau išraiškingas yra IX-X a. įrašas ant briedžio (ar elnio) mentikaulio iš Rasytės (Korallenberge) Kuršių Nerijoje, bet tyrėjams kai kurie jo ženklai labiau primena skandinaviškas runas (plačiau apie tą radinį rašo V.I.Kulakov, Pruthenia, Nr.7, 2012).

Rusijoje ankstyviausias įrašas šiais rašmenimis, turbūt, būtų ant puodynės (ar urnos) iš Alekanovo k. (Riazanė) - IX-X a. Panašiai datuojami gali būti ir kai kurie ant arabiškų monetų išraižyti ženklai iš surastų monetų lobių. X a. gali siekti ir kai kurie radiniai iš Naugardo - pvz., įrašas ant karvės šonkaulio. Taip pat X a. yra ir Ibn al-Nadim'o pateiktas "rusų rašto" pavyzdys, tik jau labai "suarabintas". Įdomūs yra ir Djakovo kultūros (patyrusios didelę baltų įtaką, gal net subaltėjusios) svareliai ar kiti moliniai dirbiniai, datuojami iki V a., nors ten gali pasirodyti besą ir tik paprasti ornamentai.

Bulgarijoje ankstyviausi įrašai panašiais rašmenimis (nes yra ir kitokiais) Pliskoje ir kitur datuojami VII-IX a. - pvz., ant septynlapės "roželės" iš Pliskos(angl. Pliska rosette).

Apskritai, viską įvertinus, manau, kad Lietuvoje šis raštas turėjo būti naudojamas bent nuo IX-X a. - gal kada nors archeologai ištrauks iš savo saugyklų daugiau to laikotarpio radinių su ženklais ar "pabraižymais", o gal pradžiugins ir dar ankstesniais.
Top of the page Bottom of the page



Jump to forum :
Search this forum
E-mail a link to this thread

 

(Delete all cookies set by this site)
Running MegaBBS ASP Forum Software
© 2002-2017 PD9 Software