   
| Ateityje taip ir bus
Gedgaudo darbą reikia ne sutraukti, o išplėsti. Jis pats savo knygoje ne kartą minėjo, kad tai turėtų būti daugiatomis leidinys, todėl ateities kartoms dar dirbti ir dirbti.
Šiame ir kituose forumuose prieš keletą metų yra buvę bandymų įrodyti Gedgaudo teisumą ir patikimumą. Buvo nagrinėti keli teiginiai iš jo knygos, bet iš esmės niekas į priekį nepajudėjo, paaiškėjo tik tai, kad nėra nei ką įrodyti, nei ką paneigti. Gedgaudas tiesiog barstėsi pavieniais faktais, iš principo visiems žinomais, susiedamas juos grubiai į vieną krūvą ir sulietuvindamas vardus bei toponimus. Nebūtinai jis neteisus, bet kur nukreipti kritiką irgi nėra.
Pavyzdys - aukščiau paminėtas skyrius apie Artaniją. Išėmus kokį ketvirtį teksto apie tai, kaip klydo kiti tyrėjai, likusioje dalyje aprašyta, kad Artanija tai lygu Gardarikė. Daugiau nieko - nei aprašytos jos ribos, nei politinis statusas, nei panagrinėti kiti faktai, susiję su arabų šaltiniais. Praktiškai nėra nei ką įrodinėti, nei ką paneigti.
Jei tamsta žino ką įdomaus šiuo klausimu, paminėkit
Neįsivaizduoju, kiek giliai esate pasiryžęs įbristi į istorijos upę.... Gedgaudas turėjo savitą požiūrį į lietuvių kalbą. Jis nemėgiamas tarp istorikų pagrinde dėl to, kad turėjo kitokį supratimą apie tai, kas yra lietuviai, baltai, rytų baltai, vakarų baltai, slavai, iranėnai, indoeuropiečiai. Todėl rekomenduoju pasiskaityti Zinkevičiaus "Lietuvių kalbos istorija" (tik pirmą skyrių) ir Karaliūno "Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose".
Iš proistorės labai įdomi ir tikrai lengvai skaitoma knyga - Jovaišos "Aisčiai". |
Karalius Vytenis
