Extreme Veteran
Posts: 599
   
| Bolia - 2017-06-24 22:59
Ateityje taip ir bus
Pavyzdys - aukščiau paminėtas skyrius apie Artaniją. Išėmus kokį ketvirtį teksto apie tai, kaip klydo kiti tyrėjai, likusioje dalyje aprašyta, kad Artanija tai lygu Gardarikė. Daugiau nieko - nei aprašytos jos ribos, nei politinis statusas, nei panagrinėti kiti faktai, susiję su arabų šaltiniais. Praktiškai nėra nei ką įrodinėti, nei ką paneigti.
Kažin kažin... tikrai toje knygoje yra ką įrodinėti ir paneiginėti, kad tų paneigimų nėra, tai tik reiškia, kad nėra.
Štai ką rašo pats Gedgaudas apie savo veikalą:
Šis mano darbas atskleidžia tik per rakto skylutę mestą žvilgsnį
mūsų proistorėn. Prancūzai teisingai pavadintų jį bandymu – „un essai“.
Tobulas, pilnas 12 tomų veikalas, apimąs mūsų tautos 3000 metų kultūrinę,
socialinę, ekonominę, politinę, kalbinę, tikybinę raidą, kuri neretu atveju
sutampa su bendra žmonijos raida ir gyvenamu plotu, kaip ir dera vienai
iš seniausių jos šakų, pareikalautų keliolikos atskirų sričių žinovų ir daugelio
metų pasišventimo. Toks enciklopedinio masto uždavinys vienam asmeniui
neįkandamas.
Nors medžiagos tebėra pilnos bibliotekos, teko daugybę faktų
išsijoti, nutylėti, kad neperkrautume skaitytoją, neišblaškytume jo dėmesio
ir nepaskandintume jo beviltiškos erudicijos smulkmenų jūroje. Tačiau yra
pagrindo spėti, jog ir pilniausioje mūsų istorijoje jos rėmai bei griaučiai
nedaug tepasikeistų, nes juos nustatė ne autoriaus sauvalė, o pati praeitis.
Todėl apsiriktume, šią knygą pavadinę „kontroversine“. Ji beveik ištisai
paremta visiems prieinamais, patikrintais faktais, taip kad
kontroversijos joje ne daugiau, nei garsiajame Galileo pareiškime.
Jos pagrindinis tikslas Jericho trimitų garsu sugriauti prietarų
ir tabu mūrus, sustatytus mūsų praeities priešų ir pažadinti jaunosios kartos
troškimą eiti toliau savarankaus ieškojimo keliu. Džiugu konstatuoti, jog
moderniško mokslo ir pažangos dėka, daug kas jau pradeda išsivaduoti iš
tradicinių apkiautėjimo pančių.
|
Karalius Vytenis
