Extreme Veteran
Posts: 599
   
| Neneigiu kalbotyros mokslo, tai būtų kvaila. Neigiu tik indoeuropiečių teorijos mokslinį pagrįstumą: nebuvo tokios tautos kuri būtų kalbėjusi indoeuropiečių kalba, indoeuropietiškas žodynas yra neapibrėžtas nei vietos nei laiko požiūriu. Indoeuropietiškų kalbų šeima tėra dirbtina daugiau ar mažiau panašių savybių turinčių kalbų krūva, kurios buvimą visai nebūtina aiškinti viena kilme, bendros tų kalbų ypatybės gali būti paaiškintos tų ypatybių skolinimusi, panašiai kaip mes ar japonai dabar turime „kompiuterį“ ir „mašiną“, bet tai gi nereiškia, kad mes ar japonai esame anglų palikuonimis ar kad mūsų kalbos yra kilusios iš anglų, ar kad tos kalbos yra kilusios iš vieno ir to pačio šaltinio kartu su anglų kalba. Vis „indoeuropiečių teorija“ niekada neperlipo hipotezės (spėjimo) lygmens, niekada nebuvo įrodyta, o išplatinta yra grynai autoritariniu būdu. Kad ir naudodama mokslinius metodus savo pagrindais indoeuropiečių teorija pati savaime neturi mokslinio pagrindo, ji tėra kelių 19 a. žmonių užgaida. Va ką vienas iš indoeuropiečių teorijos pasekėjų (K. Brugman) sako apie tai:
„Tai, ką mes vadiname indogermanų proistore ir prokalbe, yra labai plati ir neapibrėžta sąvoka. Ypatingai čia reikia pabrėžti, jog mūsų sukurtos proindogermanų pagrindinės lytis, kartu suėmus, nesudaro kokios nors kalbos, kuri būtų buvusi kalbėta kokio nors etninio uždaro vieneto kuriame nors nustatytame laiko tarpe. Atvirkščiai, tos lytys priklausė skirtingiems kraštams skirtinguose amžiuose“. |
Karalius Vytenis
